Pranci?kus: negai?kime laiko tam, kas nereikalinga
Dykuma – tai tu??ia vieta, kur nevyksta joks bendravimas, o balsas – tai komunikavimo priemon?. ?ie du dalykai atrodo vienas su kitu nesuderinami, ta?iau Jono Krik?tytojo asmenyje jie susijungia, sak? popie?ius.
Apie Dievo karalyst? Jonas kalba prie Jordano up?s, netoli tos vietos, kur prie? daug am?i? i?rinktoji tauta ??eng? ? pa?ad?t?j? ?em?. Jis tarsi sako, kad jei norime klausytis Dievo, turime sugr??ti ? t? dykum?, kurioje jis keturiasde?imt met? lyd?jo, saugojo ir ugd? savo taut?. ?iuo atveju dykuma – tai tylos ir esm?s vieta, kur ?mogus negali gai?ti laiko nereikalingiems dalykams, bet turi susitelkti ? tai, kas būtina. Pasak Pranci?kaus, ?io sekmadienio Evangelija mums primena, kad jei norime s?kmingai t?sti gyvenimo kelion?, turime atsikartyti vis? perteklini? dalyk?. ?Gerai gyventi rei?kia ne apsunkinti save tuo, kas nereik?minga, bet atsikratyti to, kas nereikalinga, rei?kia atid?iai per?velgti save ir stengtis suvokti, kas i? ties? yra svarbu Dievo akivaizdoje, o kas yra tik tu??ia?od?iavimas ir nereikalingi tar?alai.“
?Taip prieiname prie antrojo ?ios sekmadienio Evangelijoje pabr??to dalyko – balso, – t?s? Pranci?kus. – Balsas yra priemon?, kuria i?rei?kiame tai, k? galvojame ir ne?iojam?s ?irdyje. ?odis yra susij?s su tyla, nes juo i?rei?kiame tai, kas subr?sta viduje, k? suprantame ?siklaus? ? Dvasios bals?. Jei ?mogus nemoka tyl?ti, jam sunku pasakyti k? nors gera; tuo tarpu kuo rimtesn? tyla, tuo stipresnis ?odis.“
Jonas Krik?tytojas yra atgailos ?mogus, kvie?iantis ? atgail?, yra liudytojas, kurio ?od?iai teka i? ?irdies. ?tai kod?l jo balsas nelieka nei?girstas, bet sugeba paveikti kit? gyvenimus ir padaryti daug gera. ?Tad melskime Marij?, tylos Mergel?, – paragino popie?ius, – kad ji pad?t? mums branginti tyl? ir kad taptume patikimais balsais, skelbian?iais jos Sūnaus at?jim?.“ (jm / Pope)
