蜜桃交友

鈥濸er Kal臈das m奴s懦 拧irdis 啪adina stebinanti 啪inia: Dievas ateina pas mus, Dievas yra 膷ia, tarp m奴s懦, ir jo 拧viesa visiems laikams nugal臈jo pasaulio sutemas, 鈥� prad臈jo popie啪ius savo kalb膮 kardinolams, vyskupams, o nuo neseniai taip pat seserims vienuol臈ms bei pasaulie膷iams, einantiems vadovaujam膮sias pareigas Vatikane. 鈥� Mums reikia vis i拧 naujo 寞siklausyti 寞 拧寞 skelbim膮 ir j寞 priimti, reikia ypa膷 拧iais laikais, li奴dnai pa啪enklintais karo smurto, pavoj懦, kurie gresia d臈l klimato kaitos, skurdo, kan膷ios, bado ir kit懦 m奴s懦 laik懦 啪aizd懦. Mus guod啪ia 啪inia, kad net ir tarp dabartinio meto skausmo Dievas yra su mumis. Jis gim臈 ir visiems atne拧臈 meil臋, artum膮, atjaut膮 ir 拧velnum膮.鈥�

鈥濵ylimieji, turime 寞siklausyti 寞 pas mus ateinan膷io Dievo skelbim膮, 寞啪velgti jo buvimo 啪enklus ir eiti kartu su juo.鈥�  Pasitelk臋s 拧iuos tris rakta啪od啪ius 鈥� klausytis, 寞啪velgti, eiti 鈥� toliau popie啪ius kalb臈jo apie tarnyst臋, kuri膮 yra pa拧aukta atlikti Romos kurija. Kiekvien膮 i拧 拧i懦 trij懦 aspekt懦 Pranci拧kus susiejo su pagrindiniais Evangelijose apra拧omo Kal臈d懦 sl臈pinio veik臈jais 鈥� Dievo Motina, Jonu Krik拧tytoju ir gimusio K奴dikio pagarbinti atkeliavusiai i拧min膷iais i拧 Ryt懦 拧alies (trimis karaliais).

艩ven膷iausioji Mergel臈 Marija yra 寞siklausymo 寞 Dievo bals膮 pavyzdys. 鈥濲i mums primena, kad pirmasis didysis Dievo 寞sakymas yra 鈥濳lausykis, Izraeli鈥� (漠st 6, 4), nes, kad gal臈tume vykdyti bet kok寞 寞sakym膮, pirmiausia turime u啪megzti santyk寞 su Dievu, priimti jo meil臈s dovanas. I拧 ties懦 klausytis yra biblinis veiksma啪odis, rei拧kiantis ne tik klausym膮si, bet 寞sitraukim膮 拧irdimi, visu gyvenimu. Klausytis 拧irdimi yra kur kas daugiau nei 啪inios i拧klausymas ar keitimasis informacija. Tik vidinis klausymasis gali u啪膷iuopti kito tro拧kimus ir poreikius, u啪megzti santyk寞. Klausymasis visada yra kelion臈s prad啪ia.鈥�

Popie啪ius sak臈, kad, deja, 啪mon臈s bendraudami su kitais da啪nai yra pana拧奴s 寞 pl臈拧rius vilkus: tuoj pat m臈gina perr臈kti kito 啪od啪ius j懦 nei拧klaus臋, i拧kart i拧lieja savo 寞sp奴d啪ius ir vertinimus. Klausymuisi visada reikia ne tik vidin臈s tylos, bet ir tylos akimirkos tarp klausymosi ir atsakymo. Pirmiausia klausom臈s, tada tyloje priimame, k膮 i拧girdome, apm膮stome, interpretuojame ir tik tada galime duoti atsakym膮. Viso to i拧mokstame maldoje, nes ji praple膷ia 拧ird寞, nuver膷ia nuo pjedestalo m奴s懦 egocentrizm膮, moko klausytis kit懦 ir skatina kontempliacijos tyl膮. Pasak Pranci拧kaus, tokio klausymosi meno labai reikia ir Kurijai. Svarbiau u啪 visas vykdomas pareigas ir visus atliekamus vaidmenis turi b奴ti nuo拧ird奴s santykiai, kuriuose neb奴t懦 formalizmo, kurie vadovaut懦si evangeline dvasia, o svarbiausia, kad b奴t懦 寞siklausoma.

漠siklausyti vieniems 寞 kitus 鈥� tai s膮lyga, kad gal臈tume vadovautis 寞啪valgumu kaip veiklos metodu, sak臈 popie啪ius, pereidamas prie antrojo rakta啪od啪io. Tai suprasti padeda Jono Krik拧tytojo pavyzdys. 沤inome 拧io prana拧o didyb臋, jo pamokslavimo grie啪tum膮 ir ver啪lum膮. Vis d臈lto, kai at臈jo J臈zus ir prad臈jo savo tarnyst臋, Jonui teko i拧gyventi tik臈jimo kriz臋. Jis skelb臈 ateinant寞 Vie拧pat寞, galing膮 Diev膮, kuris teis nusid臈j臈lius, kiekvien膮 med寞, neduodant寞 vaisi懦, 寞mes 寞 ugn寞. Ta膷iau toks Mesijo 寞vaizdis sudu啪o pama膷ius J臈zaus darbus, 啪od啪ius ir stili懦, visiems rodom膮 atjaut膮 ir gailestingum膮. Pamat臋s 拧寞 didel寞 skirtum膮 Krik拧tytojas suprato, kad reikia 寞啪valgumo, reikia naujo 啪vilgsnio.

漠啪valgumas 鈥� tai dvasinio gyvenimo menas, padedantis atsisakyti pretenzijos visk膮 啪inoti, manyti, kad gyvenime pakanka laikytis taisykli懦, vien tik kartoti i拧m臈gintus pavyzd啪ius, nepagalvojant, kad Dievo sl臈pinys visada mus pranoksta, kad 啪moni懦 gyvenimas ir supanti tikrov臈 yra ir visada i拧lieka prana拧esni u啪 id臈jas ir teorijas. B奴tina vadovautis dvasiniu 寞啪valgumu, stengtis suprasti Dievo vali膮, suabejoti vidiniais savo 拧irdies polinkiais ir tik po to rinktis ir priimti sprendimus. Tokio 寞啪valgumo b奴tinai reikia dirbantiems Romos kurijoje, sak臈 Pranci拧kus. Reikia b奴ti klusniems 艩ventajai Dvasiai, geb臈ti pasirinkti gaires ir priimti sprendimus ne pagal pasaulio kriterijus ar tiesiog mechani拧kai taikant galiojan膷iais taisykles, bet pagal Evangelij膮.

鈥炁爒en膷iausioji Mergel臈 Marija moko klausymosi, Jonas Krik拧tytojas 鈥� 寞啪valgumo,  o dabar tre膷iasis 啪odis 鈥� eiti, keliauti, primenantis i拧min膷ius. Jie savo pavyzd啪iu skelbia, kaip svarbu leistis 寞 kelion臋. Jei nuo拧ird啪iai priimame Evangelijos d啪iaugsm膮, jis skatina jud臈jim膮, tro拧kim膮 sekti, i拧provokuoja i拧臈jim膮 i拧 sav臋s ir nukreipia mus 寞 susitikim膮 su Vie拧pa膷iu, 寞 gyvenimo pilnatv臋鈥�, 鈥� kalb臈jo popie啪ius. Reikia visada atsiminti, kad krik拧膷ioni拧kasis tik臈jimas 鈥� tai ne to, k膮 jau 啪inome, patvirtinimas, ne 寞sikibimas 寞 formules, ne lengvi ir greiti atsakymai 寞 sud臈tingas gyvenimo problemas. Prie拧ingai, kai Dievas kvie膷ia, jis visada skatina leistis 寞 kelion臋, kaip tai dar臈 Abraomas, Moz臈, prana拧ai ir visi Vie拧paties mokiniai. Taip pat ir tarnyst臈 Kurijoje turi b奴ti kelion臈. Negalima nustoti ie拧koti ir gilintis 寞 ties膮, reikia nugal臈ti pagund膮 stov臈ti vietoje ar bla拧kytis po savo baimi懦 labirintus. 鈥濫same kvie膷iami leistis 寞 kelion臋, kaip tai dar臈 i拧min膷iai i拧 Ryt懦 拧alies, sekdami paskui 艩vies膮, kuri visada nori mus vesti pirmyn ir kuri kartais ver膷ia mus ie拧koti nei拧tirt懦 tak懦 ir veda naujais keliais鈥�, 鈥� sak臈 Pranci拧kus.

Asmeni拧kai pasveikin臋s kiekvien膮 audiencijos dalyv寞 ir palink臈j臋s d啪iugi懦 Kal臈d懦 ir  laiming懦 met懦, popie啪ius jiems taip pat padovanojo po tris savo knygas 鈥� kalb懦 ir homilij懦 rinkinius. Viena j懦 鈥� 鈥濪e拧imt Kal臈d懦 drauge鈥�, kurioje publikuojamos visos nuo pontifikato prad啪ios per kal臈dinius susitikimus su Kurijos vadovais Pranci拧kaus sakytos kalbos. (jm / Pope)