蜜桃交友

Dirbtinis intelektas ir taika

Prasid臈jus Naujiesiems metams, malon臈s laikui, kur寞 Vie拧pats suteikia kiekvienam i拧 m奴s懦, nor臈膷iau kreiptis 寞 Dievo taut膮, 寞 tautas, valstybi懦 bei vyriausybi懦 vadovus, 寞vairi懦 religij懦 ir pilietin臈s visuomen臈s atstovus, 寞 visus m奴s懦 laik懦 vyrus bei moteris su geriausiais taikos link臈jimais.

1. Mokslo ir technologij懦 pa啪anga kaip kelias 寞 taik膮

艩ventasis Ra拧tas liudija, jog Dievas dav臈 啪mon臈ms savo Dvasi膮, kad jie 寞gyt懦 i拧minties, 鈥瀒拧mon臈s ir vis懦 amat懦 pa啪inimo鈥� (I拧 35, 31). 沤mogi拧koji i拧mon臈 i拧rei拧kia vertum膮, kur寞 mums suteik臈 K奴r臈jas, suk奴r臋s mus pagal savo paveiksl膮 ir pana拧um膮 (plg. Pr 1, 26) ir 寞galin臋s laisvai ir s膮moningai atsiliepti 寞 jo meil臋. Mokslas ir technologijos ypatingu b奴du atskleid啪ia 拧i膮 i拧 esm臈s 寞 santyk寞 orientuot膮 啪mogaus intelekto savyb臋: tai yra nepaprasti jo k奴rybinio potencialo produktai.

Vatikano II Susirinkimo pastoracin臈je konstitucijoje Gaudium et spes dar kart膮 patvirtinama 拧i tiesa: 鈥炁緈ogus savo darbu ir talentu visada steng臈si pla膷iau i拧skleisti savo gyvenim膮鈥� [1]. Kai 啪mon臈s, pasitelk臋 鈥瀟echnikos priemones鈥�, stengiasi paversti 啪em臋 鈥瀡erta buveine visai 啪monijos 拧eimai鈥� [2], jie veikia pagal Dievo plan膮 ir bendradarbiauja su jo valia, siekdami k奴rinijos pilnatv臈s ir skleisdami taik膮 tarp taut懦. Mokslo ir technikos pa啪anga, kiek ji padeda gerinti 啪moni懦 visuomen臈s tvark膮, pl臈toti laisv臋 ir broli拧k膮 bendryst臋, prisideda prie 啪mogaus tobul臈jimo ir pasaulio perkeitimo.

Mes pagr寞stai d啪iaugiam臈s ypatingais mokslo bei technikos laim臈jimais ir esame d臈kingi u啪 juos, nes j懦 d臈ka buvo pa拧alinta daugyb臈 anks膷iau 啪moni懦 gyvenim膮 kamavusi懦 ir dideles kan膷ias k臈lusi懦 blogybi懦. Kartu mokslo ir technikos pa啪anga, suteikdama galimyb臋 iki 拧iol nereg臈tu mastu kontroliuoti tikrov臋, 寞 啪mogaus rankas atiduoda daugyb臋 galimybi懦, tarp j懦 ir toki懦, kurios gali kelti pavoj懦 啪monijos i拧likimui ir gr臈sm臋 bendriems namams [3].

Ypatinga nauj懦j懦 informacini懦 technologij懦, ypa膷 skaitmenin臈s srities, pa啪anga suteikia nuostabi懦 galimybi懦 ir kelia rimt膮 pavoj懦, susijus寞 su rimtomis implikacijomis teisingumo bei darnos tarp taut懦 siekiui. Tod臈l b奴tina u啪duoti kelet膮 neatid臈liotin懦 klausim懦. Kokios bus vidutin臈s trukm臈s ir ilgalaik臈s nauj懦j懦 skaitmenini懦 technologij懦 pasekm臈s? Ir kok寞 poveik寞 jos tur臈s individ懦 ir visuomen臈s gyvenimui, tarptautiniam stabilumui bei taikai?

2. Dirbtinio intelekto ateitis 鈥� tarp pa啪ad懦 ir gr臈smi懦

Pastaraisiais de拧imtme膷iais informacini懦 technologij懦 pa啪anga ir skaitmenini懦 technologij懦 vystymasis jau prad臈jo lemti esmines globaliosios visuomen臈s ir jos dinamikos permainas. Naujos skaitmenin臈s priemon臈s kei膷ia komunikacijos, vie拧ojo administravimo, 拧vietimo, vartojimo, asmeninio bendravimo ir daugyb臋 kit懦 kasdienio gyvenimo aspekt懦.

Be to, technologijomis, pasitelkiant 寞vairius algoritmus, i拧 internete paskidusi懦 skaitmenini懦 p臈dsak懦 galima i拧gauti duomenis, leid啪ian膷ius komerciniais ar politiniais tikslais kontroliuoti 啪moni懦 m膮stymo bei santyki懦 寞pro膷ius, da啪nai be j懦 啪inios, apribojant j懦 s膮moning膮 pasirinkimo laisv臋. Interneto erdv臈je, kuriai b奴dingas informacijos perteklius, technologijos gali strukt奴rizuoti duomen懦 sraut膮 pagal vartotojui ne visada suvokiamus atrankos kriterijus.

Turime nepamir拧ti, kad moksliniai tyrimai ir technologin臈s naujov臈s n臈ra atsieti nuo tikrov臈s ir 鈥瀗eutral奴s鈥� [4], bet veikiami kult奴rin臈s 寞takos. Tai visi拧kai 啪mogi拧kos veiklos sritys, j懦 kryptys kiekvienoje epochoje atspindi asmenini懦, socialini懦 ir kult奴rini懦 vertybi懦 s膮lygojamus pasirinkimus. Tas pats pasakytina ir apie j懦 siekiamus rezultatus: b奴tent d臈l to, kad juos lemia specifinis 啪mogi拧kasis po啪i奴ris 寞 aplinkin寞 pasaul寞, rezultatai visada apima etin寞 aspekt膮, glaud啪iai susijus寞 su sprendimais t懦, kurie vykdo eksperimentus ir vadovauja gamybai siekdami konkre膷i懦 tiksl懦.

Tai taikoma ir dirbtinio intelekto formoms. Iki 拧iol mokslo ir technologij懦 pasaulyje n臈ra vienaprasmio jo apibr臈啪imo. Pati s膮voka, kuri jau tapo 寞prasta, apima 寞vairius mokslus, teorijas ir metodus, kuriais siekiama, kad ma拧inos savo veikimu atkurt懦 arba imituot懦 啪mogaus pa啪intinius geb臈jimus. Daugiskaita 鈥瀒ntelekto formos鈥� vis懦 pirma nurodo, kad 拧ias sistemas, kad ir kokios nuostabios bei galingos jos b奴t懦, nuo 啪mogaus skiria ne寞veikiama praraja: galiausiai jos yra 鈥瀎ragmenti拧kos鈥� ta prasme, jog gali imituoti arba atkartoti tik tam tikras 啪mogaus intelekto funkcijas. Taip pat vartojant daugiskait膮 pabr臈啪iama, kad 拧ios labai skirtingos priemon臈s visada turi b奴ti laikomos 鈥瀞ociotechnin臈mis sistemomis鈥�. Mat j懦 poveikis, nepaisant j懦 pagrindin臈s technologijos, priklauso ne tik nuo j懦 projektin臈s koncepcijos, bet ir nuo j懦 savinink懦 bei pl臈totoj懦 tiksl懦 ir interes懦, taip pat nuo situacij懦, kuriose jos naudojamos.

Taigi dirbtin寞 intelekt膮 dera suvokti kaip skirting懦 tikrovi懦 galaktik膮, ir negalime a priori manyti, kad jo vystymas pozityviai prisid臈s prie 啪monijos ateities ir taikos tarp taut懦. Toks teigiamas rezultatas bus 寞manomas tik tuo atveju, jei parodysime, jog gebame veikti atsakingai ir gerbti pagrindines 啪mogi拧k膮sias vertybes, tokias kaip 鈥災痶rauktis, skaidrumas, saugumas, teisingumas, konfidencialumas ir patikimumas鈥� [5]. 

Taip pat nepakanka pasikliauti prielaida, kad algoritm懦 ir skaitmenini懦 technologij懦 k奴r臈jai 寞sipareigos elgtis eti拧kai ir atsakingai. Reikia stiprinti arba, jei reikia, steigti institucijas, kurios nagrin臈t懦 kylan膷ias etines problemas ir gint懦 teises t懦, kurie naudojasi dirbtinio intelekto formomis arba yra j懦 veikiami [6].

Tod臈l did啪iul臋 technologij懦 pl臈tr膮 turi lyd臈ti tinkamas ugdymas siekiant atsakomyb臈s u啪 j懦 pl臈tr膮. Laisvei ir taikiam samb奴viui kyla gr臈sm臈, kai 啪mon臈s pasiduoda egoizmo, asmenini懦 interes懦, pelno siekimo ir vald啪ios tro拧kimo pagundai. Tod臈l mums tenka pareiga i拧pl臈sti 啪vilgsn寞 ir nukreipti techninius bei mokslinius tyrimus 寞 taikos ir bendrojo g臈rio siek寞, tarnaujant寞 integraliam 啪mogaus ir bendruomen臈s vystymuisi [7].

Kiekvieno asmens prigimtinis orumas ir brolyb臈, siejanti mus kaip vienos 啪moni懦 拧eimos narius, turi b奴ti nauj懦 technologij懦 k奴rimo pagrindas ir sudaryti negin膷ijamus j懦 vertinimo kriterijus dar prie拧 pradedant jas naudoti, kad skaitmenin臈 pa啪anga b奴t懦 pasiekta gerbiant teisingum膮 ir prisid臈t懦 prie taikos siekio. Technologij懦 pl臈tra, kuri nepadeda gerinti visos 啪monijos gyvenimo kokyb臈s, bet, prie拧ingai, didina nelygyb臋 ir konfliktus, niekada negali b奴ti laikoma tikra pa啪anga [8].

Dirbtinis intelektas taps vis svarbesnis. Jis kelia ne vien techninius, bet ir antropologinius, 拧vietimo, socialinius ir politinius i拧拧奴kius. Jis 啪ada, pavyzd啪iui, i拧laisvinim膮 nuo sunkaus darbo, efektyvesn臋 gamyb膮, lengvesn寞 transportavim膮 ir dinami拧kesnes rinkas, taip pat revoliucij膮 duomen懦 kaupimo, organizavimo ir tikrinimo procesuose. Turime suvokti spar膷iai vykstan膷ias permainas ir jas valdyti taip, kad b奴t懦 garantuotos pagrindin臈s 啪mogaus teis臈s, gerbiamos institucijos bei 寞statymai, skatinantys visapusi拧k膮 啪mogaus vystym膮si. Dirbtinis intelektas tur臈t懦 tarnauti geriausiam 啪mogaus potencialui ir m奴s懦 auk拧膷iausiems siekiams, o ne su jais konkuruoti.

3. Ateities technologija: ma拧inos, kurios pa膷ios mokosi

漠vairi懦 form懦 dirbtinis intelektas, grind啪iamas ma拧ininio mokymosi (machine learning) metodais, nors dar tik pradedamas kurti, jau dabar 寞ne拧a dideli懦 poky膷i懦 寞 visuomeni懦 strukt奴r膮 ir daro reik拧ming膮 寞tak膮 kult奴roms, socialinei elgsenai ir taikos k奴rimui.

Tokie pasiekimai kaip ma拧ininis mokymasis ar gilusis mokymasis (deep learning) kelia klausim懦 kurie pranoksta technologij懦 ar in啪inerijos sritis ir yra glaud啪iai susij臋 su 啪mogaus gyvenimo prasm臈s, pamatini懦 pa啪inimo proces懦 ir proto geb臈jimo siekti tiesos supratimu.

Pavyzd啪iui, tam tikr懦 寞rengini懦 geb臈jimas kurti sintaksi拧kai ir semanti拧kai nuoseklius tekstus dar negarantuoja t懦 tekst懦 patikimumo. Sakoma, kad jie gali 鈥瀐aliucinuoti鈥�, t. y. generuoti teiginius, kurie i拧 pirmo 啪vilgsnio atrodo tik臈tini, bet i拧 tikr懦j懦 yra nepagr寞sti arba perteikia i拧ankstines nuostatas. Tai kelia rimt膮 problem膮, kai dirbtinis intelektas naudojamas dezinformacijos kampanijose, kurios skleid啪ia melagingas naujienas ir didina nepasitik臈jim膮 komunikavimo priemon臈mis. Aptariamos technologijos kelia rimt膮 pavoj懦 taip pat konfidencialumo, duomen懦 valdymo ir intelektin臈s nuosavyb臈s srityse; prie to prisideda ir kiti neigiami netinkamo j懦 naudojimo padariniai, pavyzd啪iui, diskriminacija, ki拧imasis 寞 rinkim懦 procesus, visuomen臈je 寞sigalintis 啪moni懦 sekimas bei kontroliavimas, skaitmenin臈 atskirtis ir nuo bendruomen臈s vis labiau atitr奴kstan膷io individualizmo stipr臈jimas. Visi 拧ie veiksniai gali pakurstyti konfliktus ir trukdyti siekti taikaos.

4. Rib懦 suvokimas technokratin臈je paradigmoje

M奴s懦 pasaulis yra pernelyg platus, 寞vairus ir sud臈tingas, kad j寞 b奴t懦 galima iki galo pa啪inti ir suklasifikuoti. 沤mogaus protas niekada negal臈s i拧semti jo turtingumo, net ir pasitelk臋s pa啪angiausius algoritmus. I拧 esm臈s jie pateikia ne garantuotas ateities prognozes, o tik statistinius apytikslius vertinimus. Ne visk膮 galima nusp臈ti, ne visk膮 galima apskai膷iuoti; galiausiai 鈥瀟ikrov臈 vir拧esn臈 u啪 id臈j膮鈥� [9] ir, kad ir kokie nuostab奴s b奴t懦 m奴s懦 skai膷iavimo geb臈jimai, visada egzistuoja nepasiekiama liekana, kurios kiekybi拧kai ne寞manoma apskai膷iuoti.

Be to, did啪iulis dirbtini懦 intelekt懦 analizuojam懦 duomen懦 kiekis savaime neu啪tikrina ne拧ali拧kumo. Kai algoritmai ekstrapoliuoja informacij膮, visada yra rizika j膮 i拧kraipyti atkartojant aplinkos, kurioje algoritmai atsirado, neteisyb臋 bei i拧ankstines nuostatas. Kuo greitesni ir sud臈tingesni jie tampa, tuo sunkiau suprasti, kod臈l jie pateik臈 tam tikr膮 rezultat膮.

鈥濸rotingos鈥� ma拧inos gali vis efektyviau atlikti joms pavestas u啪duotis, ta膷iau j懦 veiklos tiksl膮 bei prasmingum膮 ir toliau nustatys arba 寞galins 啪mon臈s, turintys savo vertybi懦 visat膮. Kyla pavojus, kad tam tikr懦 pasirinkim懦 kriterijai taps ne tokie ai拧k奴s, atsakomyb臈 u啪 sprendim懦 pri臈mim膮 bus pasl臈pta, o gamintojai gal臈s i拧vengti pareigos veikti bendruomen臈s labui. Tam tikra prasme tam palanki technokratin臈 sistema, kurioje ekonomika siejama su technologijomis ir teikiama pirmenyb臈 efektyvumo kriterijui bei linkstama ignoruoti visk膮, kas nesusij臋 su jos tiesioginiais interesais [10].

Tai tur臈t懦 paskatinti mus susim膮styti apie tai, kas da啪nai nepastebima dabartiniame technokratiniame ir 寞 efektyvum膮 orientuotame mentalitete, ta膷iau nepaprastai svarbu asmeniniam ir socialiniam vystymuisi: tai 鈥瀝ibos suvokimas鈥�. 沤mogus, kuris apibr臈啪iamas kaip mirtinga b奴tyb臈, manydamas, kad pasitelk臋s technologijas pranoks visas ribas, d臈l obsesinio noro visk膮 kontroliuoti rizikuoja prarasti kontrol臋 savo paties at啪vilgiu; siekdamas absoliu膷ios laisv臈s, jis gali pakli奴ti 寞 technologij懦 diktat奴ros spiral臋. Pripa啪inti ir priimti savo, kaip k奴rinio, ribotum膮 yra b奴tina s膮lyga, kad 啪mogus pasiekt懦, tiksliau, priimt懦 pilnatv臋 kaip dovan膮. Technokratin臈s paradigmos ideologiniame kontekste, kuriame vadovaujamasi promet臈ji拧ka savipakankamumo prielaida, gali neproporcingai i拧augti nelygyb臈, o 啪inios ir turtai kauptis nedaugelio rankose, ir tai kelia rimt膮 pavoj懦 demokratin臈ms visuomen臈ms ir taikiam samb奴viui[11].

5. Aktualios etikos temos

Ateityje dirbtinio intelekto sistemos gal臈t懦 nustatyti paskolos pra拧ytojo patikimum膮, asmens tinkamum膮 darbui, nuteistojo recidyvo tikimyb臋 arba asmens teis臋 gauti politin寞 prieglobst寞 ar socialin臋 param膮. Kadangi 拧iose sistemose tr奴ksta 寞vairi懦 tarpininkavimo lygmen懦, jos ypa膷 jautrios 寞vairi懦 拧ali拧kumo ir diskriminacijos aprai拧k懦 poveikiui: sistemin臈s klaidos gali nesunkiai daugintis ir generuoti ne tik atskirus neteisingumo atvejus, bet ir, pagal domino efekt膮, paskatinti socialin臈s nelygyb臈s form懦 atsiradim膮.

Be to, kartais atrodo, kad dirbtinio intelekto formos gali daryti 寞tak膮 asmen懦 sprendimams per i拧 anksto nustatytus pasirinkimo variantus, susijusius su paskatinimu ir atkalbinimu, arba per asmenini懦 pasirinkim懦, grind啪iam懦 informacijos organizavimu, reguliavimo sistemas. Tokios manipuliacijos ar socialin臈s kontrol臈s formos reikalauja atidaus d臈mesio ir prie啪i奴ros, o 拧i懦 sistem懦 gamintojai, dieg臈jai ir vald啪ios institucijos turi prisiimti ai拧ki膮 teisin臋 atsakomyb臋.

Pasikliovimas automatiniais 啪moni懦 klasifikavimo procesais, pavyzd啪iui, pla膷iai naudojant steb臈jimo sistemas arba pritaikant socialinio kredito sistemas, taip pat gali tur臈ti rimt懦 pasekmi懦 pilietinei strukt奴rai nustatant nederam膮 pilie膷i懦 reitingavim膮. Be to, 拧ie dirbtiniai klasifikavimo procesai taip pat gali sukelti vald啪ios konfliktus, nes jie susij臋 ne tik su virtualiais adresatais, bet ir su realiais 啪mon臈mis tiesiogiai. Pamatin臈 pagarba 啪mogaus orumui reikalauja neleisti, kad asmens unikalumas b奴t懦 tapatinamas su duomen懦 rinkiniu. Negalima leisti, kad algoritmai nulemt懦, kaip mes suprantame 啪mogaus teises, kad b奴t懦 nustumtos 寞 拧al寞 esmin臈s vertyb臈s 鈥� u啪uojauta, gailestingumas ir atleidimas ir panaikinta galimyb臈 啪mogui pasikeisti bei palikti savo praeit寞 praei膷iai.

艩iame kontekste negalime neatsi啪velgti 寞 nauj懦j懦 technologij懦 poveik寞 darbo aplinkai: u啪duotys, kurios anks膷iau buvo i拧imtinai 啪mogaus darbo sritis, spar膷iai perimamos pramoniniu b奴du taikant dirbtin寞 intelekt膮. Ir 拧iuo atveju kyla didelis pavojus, kad nedaugelis gaus neproporcingai didel臋 naud膮, o daugyb臈 啪moni懦 bus nuskurdinti. Pagarba darbuotoj懦 orumui ir u啪imtumo svarba asmen懦, 拧eim懦 ir visuomeni懦 ekonominei gerovei, darbo viet懦 saugumas ir teisingas darbo u啪mokestis tur臈t懦 b奴ti vienas svarbiausi懦 tarptautin臈s bendruomen臈s prioritet懦, nes 拧ios technologij懦 formos vis labiau skverbiasi 寞 darbo aplink膮.

6. Ar perkalsime kalavijus 寞 arklus?

艩iomis dienomis 啪velgdami 寞 mus supant寞 pasaul寞 negalime i拧vengti rimt懦 etini懦 klausim懦, susijusi懦 su ginkl懦 pramone. Galimyb臈 vykdyti karines operacijas nuotoliniu valdomomis sistemomis l臈m臈 tai, kad menkiau suvokiamas j懦 sukeliamas niokojimas ir atsakomyb臈 u啪 j懦 naudojim膮, o tai prisid臈jo prie dar 拧altesnio ir atsainesnio po啪i奴rio 寞 did啪iul臋 karo tragedij膮. Rimt膮 etin寞 susir奴pinim膮 kelia nauj懦 technologij懦 tyrimai vadinam懦j懦 鈥瀉utonomini懦 letalini懦 ginkl懦 sistem懦鈥� srityje, 寞skaitant dirbtinio intelekto naudojim膮 karo metu. Autonomin臈s ginkl懦 sistemos niekada negali b奴ti moraliai atsakingi subjektai: unikalus 啪mogaus geb臈jimas moraliai vertinti ir priimti etinius sprendimus yra daugiau nei sud臈tingas algoritm懦 rinkinys, ir 拧is geb臈jimas negali b奴ti paverstas ma拧inos, kuri, kad ir kokia 鈥瀙rotinga鈥�, vis tiek yra ma拧ina, programavimu. D臈l 拧ios prie啪asties b奴tina u啪tikrinti tinkam膮, prasming膮 ir nuosekli膮 啪mogi拧k膮j膮 ginkl懦 sistem懦 prie啪i奴r膮.

Taip pat negalime ignoruoti galimyb臈s, kad sud臈tingi ginklai gali patekti 寞 netinkamas rankas ir b奴ti panaudoti, pavyzd啪iui, per teroristinius i拧puolius arba intervencijas, kuriomis siekiama destabilizuoti teis臈tas vald啪ios institucijas. Trumpai tariant, pasauliui tikrai nereikia, kad naujos technologijos prisid臈t懦 prie neteisingos ginkl懦 rinkos bei prekybos pl臈tros ir skatint懦 karo beprotyb臋. Einant tokiu keliu kilt懦 gr臈sm臈, kad ne tik intelektas, bet ir pati 啪mogaus 拧irdis taps vis labiau 鈥瀌irbtin臈鈥�. Pa啪angiausios technin臈s priemon臈s tur臈t懦 b奴ti naudojamos ne tam, kad palengvint懦 smurtin寞 konflikt懦 sprendim膮, bet tam, kad nutiest懦 keli膮 taikai.

沤velgiant pozityviau, jei dirbtinis intelektas b奴t懦 naudojamas integraliam 啪mogaus vystymuisi skatinti, jis gal臈t懦 寞ne拧ti esmini懦 naujovi懦 寞 啪em臈s 奴k寞, 拧vietim膮 ir kult奴r膮, pagerinti i拧tis懦 拧ali懦 ir taut懦 gyvenimo lyg寞, ugdyti 啪moni懦 brolyb臋 ir socialin臋 draugyst臋. Tai, kaip naudojam臈s dirbtiniu intelektu, siekdami 寞traukti pa膷ius ma啪iausius, t. y. silpniausius ir labiausiai stokojan膷ius brolius ir seseris, galiausiai rodo m奴s懦 啪mogi拧kumo mast膮. 

沤mogi拧kasis po啪i奴ris ir geresn臈s m奴s懦 pasaulio ateities tro拧kimas rodo, jog reikia tarpdisciplininio dialogo siekiant etin臈s algoritm懦 pl臈tros 鈥� algor-etikos, pagal kuri膮 vertyb臈s formuot懦 nauj懦j懦 technologij懦 kryptis [12]. 漠 etinius aspektus tur臈t懦 b奴ti atsi啪velgiama nuo pat mokslini懦 tyrim懦 prad啪ios, taip pat eksperimentavimo, projektavimo, gamybos, platinimo ir rinkodaros etapuose. Vadovaujantis tokia projektavimo etikos (ethics by design) prieiga, esminis vaidmuo tenka ugdymo 寞staigoms ir sprendim懦 pri臈m臈jams.

7. I拧拧奴kiai ugdymui

沤mogaus orum膮 gerbian膷i懦 ir jam tarnaujan膷i懦 technologij懦 k奴rimas turi ai拧ki膮 寞tak膮 ugdymo institucijoms ir visai kult奴rai. Skaitmenin臈s technologijos praple膷ia bendravimo galimybes ir suteikia erdv臋 susitikti naujais b奴dais. Ta膷iau i拧lieka poreikis nuolat apm膮styti, 寞 kokius santykius jos mus nukreipia. Jaunimas auga technologij懦 persmelktoje kult奴rin臈je aplinkoje, ir tai negali nekelti klausim懦 d臈l mokymo ir ugdymo metod懦. 

Mokant naudotis dirbtinio intelekto formomis vis懦 pirma tur臈t懦 b奴ti siekiama skatinti kritin寞 m膮stym膮. B奴tina, kad 寞vairaus am啪iaus vartotojai, ypa膷 jaunimas, ugdyt懦si geb臈jim膮 寞啪valgiai naudoti internete surinktus ar dirbtinio intelekto sistem懦 sukurtus duomenis bei turin寞. Mokyklos, universitetai bei mokslo draugijos raginamos pad臈ti studentams ir specialistams suvokti socialinius bei etinius technologij懦 k奴rimo ir naudojimo aspektus.

Mokant naudotis naujomis komunikavimo priemon臈mis reik臈t懦 atsi啪velgti ne tik 寞 dezinformacij膮, melagienas (fake news), bet ir 寞 nerim膮 d臈l atgimstan膷i懦 鈥瀙irmyk拧膷i懦 baimi懦, kuri懦 technologin臈 pa啪anga ne寞veik臈鈥� [13]. Deja, v臈l tenka kovoti su 鈥瀙agunda kurti sien懦 kult奴r膮, statyti sienas, [...] kad u啪kirstume keli膮 susitikimui su kitomis kult奴romis, kitais 啪mon臈mis鈥� [14], ir pl臈toti taik懦 bei broli拧k膮 samb奴v寞.

8. I拧拧奴kiai tarptautin臈s teis臈s raidai

Globali dirbtinio intelekto apr臈ptis ai拧kiai rodo, kad, greta suvereni懦 valstybi懦 atsakomyb臈s reguliuoti jo naudojim膮 savo 拧alyje, tarptautin臈ms organizacijoms gali tekti lemiamas vaidmuo sudarant daugia拧alius susitarimus ir koordinuojant j懦 taikym膮 bei 寞gyvendinim膮 [15]. Tod臈l raginu taut懦 bendrij膮 bendradarbiauti ir priimti privalom膮 tarptautin臋 sutart寞, reglamentuojan膷i膮 寞vairi懦 form懦 dirbtinio intelekto k奴rim膮 ir naudojim膮. 沤inoma, reguliavimo tikslas tur臈t懦 b奴ti ne tik preventyviai u啪kardyti blogas praktikas, bet ir palaikyti ger膮sias, skatinti naujas, k奴rybingas prieigas ir palengvinti asmenines bei kolektyvines iniciatyvas [16].

Ie拧kant norminio reguliavimo modeli懦, kurie gal臈t懦 suteikti etini懦 gairi懦 skaitmenini懦 technologij懦 k奴r臈jams, b奴tina nustatyti 啪mogi拧k膮sias vertybes, kuriomis tur臈t懦 b奴ti grind啪iamos visuomen臈s pastangos suformuluoti, priimti ir taikyti reikiamas 寞statym懦 normas. Rengiant etines gaires dirbtinio intelekto form懦 k奴r臈jams negalima neatsi啪velgti 寞 gilesnius klausimus, susijusius su 啪mogaus egzistencijos prasme, pagrindini懦 啪mogaus teisi懦 apsauga ir teisingumo bei taikos siekiu. 艩is etin臈s ir teisin臈s 寞啪valgos procesas gali tapti vertinga proga bendrai apm膮styti, kok寞 vaidmen寞 technologijos tur臈t懦 atlikti m奴s懦 asmeniniame ir bendruomen臈s gyvenime, ir kaip j懦 naudojimas gali prisid臈ti prie teisingesnio ir humani拧kesnio pasaulio k奴rimo. Tod臈l diskusijose d臈l dirbtinio intelekto reguliavimo reik臈t懦 atsi啪velgti 寞 vis懦 suinteresuot懦 拧ali懦, taip pat 寞 varg拧懦, marginalizuot懦 ir kit懦 pasauliniuose sprendim懦 pri臈mimo procesuose da啪nai nei拧klausom懦 啪moni懦 balsus.

* * *

Tikiuosi, kad 拧is apm膮stymas paskatins pasir奴pinti, kad dirbtinio intelekto k奴rimo pa啪anga galiausiai pasitarnaut懦 啪moni懦 brolybei ir taikai. Tai ne keleto, o visos 啪monijos 拧eimos atsakomyb臈. Juk taika yra vaisius, kylantis i拧 santyki懦, kuriais pripa啪寞stamas ir priimamas kito 啪mogaus neatimamas orumas, taip pat i拧 bendradarbiavimo bei 寞sipareigojimo siekiant integralaus vis懦 啪moni懦 ir taut懦 vystymosi.

Nauj懦j懦 met懦 prad啪ioje meld啪iuosi, kad spartus dirbtinio intelekto form懦 vystymasis nepadidint懦 pasaulyje jau esan膷ios nelygyb臈s ir neteisyb臈s, bet pad臈t懦 nutraukti karus bei konfliktus ir palengvint懦 daugyb臋 啪monijos 拧eim膮 kamuojan膷i懦 kan膷i懦. Tegul tikintieji krik拧膷ionys, 寞vairi懦 religij懦 i拧pa啪in臈jai, geros valios vyrai bei moterys darniai bendradarbiauja, siekdami pasinaudoti skaitmenin臈s revoliucijos teikiamomis galimyb臈mis ir 寞veikti jos keliamus i拧拧奴kius, kad ateities kartoms perduot懦 solidaresn寞, teisingesn寞 ir taikesn寞 pasaul寞.

I拧 Vatikano, 2023 m. gruod啪io 8 d.

笔谤补苍肠颈拧办耻蝉

[1] Nr. 33.

[2] Ten pat, 57.

[3] Plg. Enciklika Laudato si' (2015 m. gegu啪臈s 24 d.), 104.

[4] Plg. ten pat, 114.

[5] Kalba 鈥濵inervos dialog懦鈥� dalyviams (2023 m. kovo 27 d.).

[6] Plg. ten pat.

[7] Plg. 沤inia Davoso 鈥濸asaulio ekonomikos forumo鈥� vykdomajam pirmininkui (2018 m. sausio 12 d.).

[8] Plg. Enciklika Laudato si' (2015 m. gegu啪臈s 24 d.), 194; Kalba seminaro 鈥濨endrasis g臈ris skaitmeniniame am啪iuje鈥� dalyviams (2019 m. rugs臈jo 27 d.).

[9] Apa拧tali拧kasis paraginimas Evangelii gaudium (2013 m. lapkri膷io 24 d.), 233.

[10] Plg. Enciklika Laudato si', 54.

[11] Plg. Kalba Popie啪i拧kosios gyvyb臈s akademijos plenarin臈s asambl臈jos dalyviams (2020 m. vasario 28 d.).

[12] Plg. ten pat.

[13] Enciklika Fratelli tutti (2020 m. spalio 3 d.), 27.

[14] Ten pat.

[15] Plg. ten pat, 170鈥�175.

[16] Plg. Enciklika Laudato si', 177.