蜜桃交友

Dirbtinis intelektas ir taika

Prasid?jus Naujiesiems metams, malon?s laikui, kur? Vie?pats suteikia kiekvienam i? mūs?, nor??iau kreiptis ? Dievo taut?, ? tautas, valstybi? bei vyriausybi? vadovus, ?vairi? religij? ir pilietin?s visuomen?s atstovus, ? visus mūs? laik? vyrus bei moteris su geriausiais taikos link?jimais.

1. Mokslo ir technologij? pa?anga kaip kelias ? taik?

?ventasis Ra?tas liudija, jog Dievas dav? ?mon?ms savo Dvasi?, kad jie ?gyt? i?minties, ?i?mon?s ir vis? amat? pa?inimo“ (I? 35, 31). ?mogi?koji i?mon? i?rei?kia vertum?, kur? mums suteik? Kūr?jas, sukūr?s mus pagal savo paveiksl? ir pana?um? (plg. Pr 1, 26) ir ?galin?s laisvai ir s?moningai atsiliepti ? jo meil?. Mokslas ir technologijos ypatingu būdu atskleid?ia ?i? i? esm?s ? santyk? orientuot? ?mogaus intelekto savyb?: tai yra nepaprasti jo kūrybinio potencialo produktai.

Vatikano II Susirinkimo pastoracin?je konstitucijoje Gaudium et spes dar kart? patvirtinama ?i tiesa: ??mogus savo darbu ir talentu visada steng?si pla?iau i?skleisti savo gyvenim?“ [1]. Kai ?mon?s, pasitelk? ?technikos priemones“, stengiasi paversti ?em? ?verta buveine visai ?monijos ?eimai“ [2], jie veikia pagal Dievo plan? ir bendradarbiauja su jo valia, siekdami kūrinijos pilnatv?s ir skleisdami taik? tarp taut?. Mokslo ir technikos pa?anga, kiek ji padeda gerinti ?moni? visuomen?s tvark?, pl?toti laisv? ir broli?k? bendryst?, prisideda prie ?mogaus tobul?jimo ir pasaulio perkeitimo.

Mes pagr?stai d?iaugiam?s ypatingais mokslo bei technikos laim?jimais ir esame d?kingi u? juos, nes j? d?ka buvo pa?alinta daugyb? anks?iau ?moni? gyvenim? kamavusi? ir dideles kan?ias k?lusi? blogybi?. Kartu mokslo ir technikos pa?anga, suteikdama galimyb? iki ?iol nereg?tu mastu kontroliuoti tikrov?, ? ?mogaus rankas atiduoda daugyb? galimybi?, tarp j? ir toki?, kurios gali kelti pavoj? ?monijos i?likimui ir gr?sm? bendriems namams [3].

Ypatinga nauj?j? informacini? technologij?, ypa? skaitmenin?s srities, pa?anga suteikia nuostabi? galimybi? ir kelia rimt? pavoj?, susijus? su rimtomis implikacijomis teisingumo bei darnos tarp taut? siekiui. Tod?l būtina u?duoti kelet? neatid?liotin? klausim?. Kokios bus vidutin?s trukm?s ir ilgalaik?s nauj?j? skaitmenini? technologij? pasekm?s? Ir kok? poveik? jos tur?s individ? ir visuomen?s gyvenimui, tarptautiniam stabilumui bei taikai?

2. Dirbtinio intelekto ateitis – tarp pa?ad? ir gr?smi?

Pastaraisiais de?imtme?iais informacini? technologij? pa?anga ir skaitmenini? technologij? vystymasis jau prad?jo lemti esmines globaliosios visuomen?s ir jos dinamikos permainas. Naujos skaitmenin?s priemon?s kei?ia komunikacijos, vie?ojo administravimo, ?vietimo, vartojimo, asmeninio bendravimo ir daugyb? kit? kasdienio gyvenimo aspekt?.

Be to, technologijomis, pasitelkiant ?vairius algoritmus, i? internete paskidusi? skaitmenini? p?dsak? galima i?gauti duomenis, leid?ian?ius komerciniais ar politiniais tikslais kontroliuoti ?moni? m?stymo bei santyki? ?pro?ius, da?nai be j? ?inios, apribojant j? s?moning? pasirinkimo laisv?. Interneto erdv?je, kuriai būdingas informacijos perteklius, technologijos gali struktūrizuoti duomen? sraut? pagal vartotojui ne visada suvokiamus atrankos kriterijus.

Turime nepamir?ti, kad moksliniai tyrimai ir technologin?s naujov?s n?ra atsieti nuo tikrov?s ir ?neutralūs“ [4], bet veikiami kultūrin?s ?takos. Tai visi?kai ?mogi?kos veiklos sritys, j? kryptys kiekvienoje epochoje atspindi asmenini?, socialini? ir kultūrini? vertybi? s?lygojamus pasirinkimus. Tas pats pasakytina ir apie j? siekiamus rezultatus: būtent d?l to, kad juos lemia specifinis ?mogi?kasis po?iūris ? aplinkin? pasaul?, rezultatai visada apima etin? aspekt?, glaud?iai susijus? su sprendimais t?, kurie vykdo eksperimentus ir vadovauja gamybai siekdami konkre?i? tiksl?.

Tai taikoma ir dirbtinio intelekto formoms. Iki ?iol mokslo ir technologij? pasaulyje n?ra vienaprasmio jo apibr??imo. Pati s?voka, kuri jau tapo ?prasta, apima ?vairius mokslus, teorijas ir metodus, kuriais siekiama, kad ma?inos savo veikimu atkurt? arba imituot? ?mogaus pa?intinius geb?jimus. Daugiskaita ?intelekto formos“ vis? pirma nurodo, kad ?ias sistemas, kad ir kokios nuostabios bei galingos jos būt?, nuo ?mogaus skiria ne?veikiama praraja: galiausiai jos yra ?fragmenti?kos“ ta prasme, jog gali imituoti arba atkartoti tik tam tikras ?mogaus intelekto funkcijas. Taip pat vartojant daugiskait? pabr??iama, kad ?ios labai skirtingos priemon?s visada turi būti laikomos ?sociotechnin?mis sistemomis“. Mat j? poveikis, nepaisant j? pagrindin?s technologijos, priklauso ne tik nuo j? projektin?s koncepcijos, bet ir nuo j? savinink? bei pl?totoj? tiksl? ir interes?, taip pat nuo situacij?, kuriose jos naudojamos.

Taigi dirbtin? intelekt? dera suvokti kaip skirting? tikrovi? galaktik?, ir negalime a priori manyti, kad jo vystymas pozityviai prisid?s prie ?monijos ateities ir taikos tarp taut?. Toks teigiamas rezultatas bus ?manomas tik tuo atveju, jei parodysime, jog gebame veikti atsakingai ir gerbti pagrindines ?mogi?k?sias vertybes, tokias kaip ??trauktis, skaidrumas, saugumas, teisingumas, konfidencialumas ir patikimumas“ [5]. 

Taip pat nepakanka pasikliauti prielaida, kad algoritm? ir skaitmenini? technologij? kūr?jai ?sipareigos elgtis eti?kai ir atsakingai. Reikia stiprinti arba, jei reikia, steigti institucijas, kurios nagrin?t? kylan?ias etines problemas ir gint? teises t?, kurie naudojasi dirbtinio intelekto formomis arba yra j? veikiami [6].

Tod?l did?iul? technologij? pl?tr? turi lyd?ti tinkamas ugdymas siekiant atsakomyb?s u? j? pl?tr?. Laisvei ir taikiam sambūviui kyla gr?sm?, kai ?mon?s pasiduoda egoizmo, asmenini? interes?, pelno siekimo ir vald?ios tro?kimo pagundai. Tod?l mums tenka pareiga i?pl?sti ?vilgsn? ir nukreipti techninius bei mokslinius tyrimus ? taikos ir bendrojo g?rio siek?, tarnaujant? integraliam ?mogaus ir bendruomen?s vystymuisi [7].

Kiekvieno asmens prigimtinis orumas ir brolyb?, siejanti mus kaip vienos ?moni? ?eimos narius, turi būti nauj? technologij? kūrimo pagrindas ir sudaryti negin?ijamus j? vertinimo kriterijus dar prie? pradedant jas naudoti, kad skaitmenin? pa?anga būt? pasiekta gerbiant teisingum? ir prisid?t? prie taikos siekio. Technologij? pl?tra, kuri nepadeda gerinti visos ?monijos gyvenimo kokyb?s, bet, prie?ingai, didina nelygyb? ir konfliktus, niekada negali būti laikoma tikra pa?anga [8].

Dirbtinis intelektas taps vis svarbesnis. Jis kelia ne vien techninius, bet ir antropologinius, ?vietimo, socialinius ir politinius i??ūkius. Jis ?ada, pavyzd?iui, i?laisvinim? nuo sunkaus darbo, efektyvesn? gamyb?, lengvesn? transportavim? ir dinami?kesnes rinkas, taip pat revoliucij? duomen? kaupimo, organizavimo ir tikrinimo procesuose. Turime suvokti spar?iai vykstan?ias permainas ir jas valdyti taip, kad būt? garantuotos pagrindin?s ?mogaus teis?s, gerbiamos institucijos bei ?statymai, skatinantys visapusi?k? ?mogaus vystym?si. Dirbtinis intelektas tur?t? tarnauti geriausiam ?mogaus potencialui ir mūs? auk??iausiems siekiams, o ne su jais konkuruoti.

3. Ateities technologija: ma?inos, kurios pa?ios mokosi

?vairi? form? dirbtinis intelektas, grind?iamas ma?ininio mokymosi (machine learning) metodais, nors dar tik pradedamas kurti, jau dabar ?ne?a dideli? poky?i? ? visuomeni? struktūr? ir daro reik?ming? ?tak? kultūroms, socialinei elgsenai ir taikos kūrimui.

Tokie pasiekimai kaip ma?ininis mokymasis ar gilusis mokymasis (deep learning) kelia klausim? kurie pranoksta technologij? ar in?inerijos sritis ir yra glaud?iai susij? su ?mogaus gyvenimo prasm?s, pamatini? pa?inimo proces? ir proto geb?jimo siekti tiesos supratimu.

Pavyzd?iui, tam tikr? ?rengini? geb?jimas kurti sintaksi?kai ir semanti?kai nuoseklius tekstus dar negarantuoja t? tekst? patikimumo. Sakoma, kad jie gali ?haliucinuoti“, t. y. generuoti teiginius, kurie i? pirmo ?vilgsnio atrodo tik?tini, bet i? tikr?j? yra nepagr?sti arba perteikia i?ankstines nuostatas. Tai kelia rimt? problem?, kai dirbtinis intelektas naudojamas dezinformacijos kampanijose, kurios skleid?ia melagingas naujienas ir didina nepasitik?jim? komunikavimo priemon?mis. Aptariamos technologijos kelia rimt? pavoj? taip pat konfidencialumo, duomen? valdymo ir intelektin?s nuosavyb?s srityse; prie to prisideda ir kiti neigiami netinkamo j? naudojimo padariniai, pavyzd?iui, diskriminacija, ki?imasis ? rinkim? procesus, visuomen?je ?sigalintis ?moni? sekimas bei kontroliavimas, skaitmenin? atskirtis ir nuo bendruomen?s vis labiau atitrūkstan?io individualizmo stipr?jimas. Visi ?ie veiksniai gali pakurstyti konfliktus ir trukdyti siekti taikaos.

4. Rib? suvokimas technokratin?je paradigmoje

Mūs? pasaulis yra pernelyg platus, ?vairus ir sud?tingas, kad j? būt? galima iki galo pa?inti ir suklasifikuoti. ?mogaus protas niekada negal?s i?semti jo turtingumo, net ir pasitelk?s pa?angiausius algoritmus. I? esm?s jie pateikia ne garantuotas ateities prognozes, o tik statistinius apytikslius vertinimus. Ne visk? galima nusp?ti, ne visk? galima apskai?iuoti; galiausiai ?tikrov? vir?esn? u? id?j?“ [9] ir, kad ir kokie nuostabūs būt? mūs? skai?iavimo geb?jimai, visada egzistuoja nepasiekiama liekana, kurios kiekybi?kai ne?manoma apskai?iuoti.

Be to, did?iulis dirbtini? intelekt? analizuojam? duomen? kiekis savaime neu?tikrina ne?ali?kumo. Kai algoritmai ekstrapoliuoja informacij?, visada yra rizika j? i?kraipyti atkartojant aplinkos, kurioje algoritmai atsirado, neteisyb? bei i?ankstines nuostatas. Kuo greitesni ir sud?tingesni jie tampa, tuo sunkiau suprasti, kod?l jie pateik? tam tikr? rezultat?.

?Protingos“ ma?inos gali vis efektyviau atlikti joms pavestas u?duotis, ta?iau j? veiklos tiksl? bei prasmingum? ir toliau nustatys arba ?galins ?mon?s, turintys savo vertybi? visat?. Kyla pavojus, kad tam tikr? pasirinkim? kriterijai taps ne tokie ai?kūs, atsakomyb? u? sprendim? pri?mim? bus pasl?pta, o gamintojai gal?s i?vengti pareigos veikti bendruomen?s labui. Tam tikra prasme tam palanki technokratin? sistema, kurioje ekonomika siejama su technologijomis ir teikiama pirmenyb? efektyvumo kriterijui bei linkstama ignoruoti visk?, kas nesusij? su jos tiesioginiais interesais [10].

Tai tur?t? paskatinti mus susim?styti apie tai, kas da?nai nepastebima dabartiniame technokratiniame ir ? efektyvum? orientuotame mentalitete, ta?iau nepaprastai svarbu asmeniniam ir socialiniam vystymuisi: tai ?ribos suvokimas“. ?mogus, kuris apibr??iamas kaip mirtinga būtyb?, manydamas, kad pasitelk?s technologijas pranoks visas ribas, d?l obsesinio noro visk? kontroliuoti rizikuoja prarasti kontrol? savo paties at?vilgiu; siekdamas absoliu?ios laisv?s, jis gali pakliūti ? technologij? diktatūros spiral?. Pripa?inti ir priimti savo, kaip kūrinio, ribotum? yra būtina s?lyga, kad ?mogus pasiekt?, tiksliau, priimt? pilnatv? kaip dovan?. Technokratin?s paradigmos ideologiniame kontekste, kuriame vadovaujamasi promet?ji?ka savipakankamumo prielaida, gali neproporcingai i?augti nelygyb?, o ?inios ir turtai kauptis nedaugelio rankose, ir tai kelia rimt? pavoj? demokratin?ms visuomen?ms ir taikiam sambūviui[11].

5. Aktualios etikos temos

Ateityje dirbtinio intelekto sistemos gal?t? nustatyti paskolos pra?ytojo patikimum?, asmens tinkamum? darbui, nuteistojo recidyvo tikimyb? arba asmens teis? gauti politin? prieglobst? ar socialin? param?. Kadangi ?iose sistemose trūksta ?vairi? tarpininkavimo lygmen?, jos ypa? jautrios ?vairi? ?ali?kumo ir diskriminacijos aprai?k? poveikiui: sistemin?s klaidos gali nesunkiai daugintis ir generuoti ne tik atskirus neteisingumo atvejus, bet ir, pagal domino efekt?, paskatinti socialin?s nelygyb?s form? atsiradim?.

Be to, kartais atrodo, kad dirbtinio intelekto formos gali daryti ?tak? asmen? sprendimams per i? anksto nustatytus pasirinkimo variantus, susijusius su paskatinimu ir atkalbinimu, arba per asmenini? pasirinkim?, grind?iam? informacijos organizavimu, reguliavimo sistemas. Tokios manipuliacijos ar socialin?s kontrol?s formos reikalauja atidaus d?mesio ir prie?iūros, o ?i? sistem? gamintojai, dieg?jai ir vald?ios institucijos turi prisiimti ai?ki? teisin? atsakomyb?.

Pasikliovimas automatiniais ?moni? klasifikavimo procesais, pavyzd?iui, pla?iai naudojant steb?jimo sistemas arba pritaikant socialinio kredito sistemas, taip pat gali tur?ti rimt? pasekmi? pilietinei struktūrai nustatant nederam? pilie?i? reitingavim?. Be to, ?ie dirbtiniai klasifikavimo procesai taip pat gali sukelti vald?ios konfliktus, nes jie susij? ne tik su virtualiais adresatais, bet ir su realiais ?mon?mis tiesiogiai. Pamatin? pagarba ?mogaus orumui reikalauja neleisti, kad asmens unikalumas būt? tapatinamas su duomen? rinkiniu. Negalima leisti, kad algoritmai nulemt?, kaip mes suprantame ?mogaus teises, kad būt? nustumtos ? ?al? esmin?s vertyb?s – u?uojauta, gailestingumas ir atleidimas ir panaikinta galimyb? ?mogui pasikeisti bei palikti savo praeit? praei?iai.

?iame kontekste negalime neatsi?velgti ? nauj?j? technologij? poveik? darbo aplinkai: u?duotys, kurios anks?iau buvo i?imtinai ?mogaus darbo sritis, spar?iai perimamos pramoniniu būdu taikant dirbtin? intelekt?. Ir ?iuo atveju kyla didelis pavojus, kad nedaugelis gaus neproporcingai didel? naud?, o daugyb? ?moni? bus nuskurdinti. Pagarba darbuotoj? orumui ir u?imtumo svarba asmen?, ?eim? ir visuomeni? ekonominei gerovei, darbo viet? saugumas ir teisingas darbo u?mokestis tur?t? būti vienas svarbiausi? tarptautin?s bendruomen?s prioritet?, nes ?ios technologij? formos vis labiau skverbiasi ? darbo aplink?.

6. Ar perkalsime kalavijus ? arklus?

?iomis dienomis ?velgdami ? mus supant? pasaul? negalime i?vengti rimt? etini? klausim?, susijusi? su ginkl? pramone. Galimyb? vykdyti karines operacijas nuotoliniu valdomomis sistemomis l?m? tai, kad menkiau suvokiamas j? sukeliamas niokojimas ir atsakomyb? u? j? naudojim?, o tai prisid?jo prie dar ?altesnio ir atsainesnio po?iūrio ? did?iul? karo tragedij?. Rimt? etin? susirūpinim? kelia nauj? technologij? tyrimai vadinam?j? ?autonomini? letalini? ginkl? sistem?“ srityje, ?skaitant dirbtinio intelekto naudojim? karo metu. Autonomin?s ginkl? sistemos niekada negali būti moraliai atsakingi subjektai: unikalus ?mogaus geb?jimas moraliai vertinti ir priimti etinius sprendimus yra daugiau nei sud?tingas algoritm? rinkinys, ir ?is geb?jimas negali būti paverstas ma?inos, kuri, kad ir kokia ?protinga“, vis tiek yra ma?ina, programavimu. D?l ?ios prie?asties būtina u?tikrinti tinkam?, prasming? ir nuosekli? ?mogi?k?j? ginkl? sistem? prie?iūr?.

Taip pat negalime ignoruoti galimyb?s, kad sud?tingi ginklai gali patekti ? netinkamas rankas ir būti panaudoti, pavyzd?iui, per teroristinius i?puolius arba intervencijas, kuriomis siekiama destabilizuoti teis?tas vald?ios institucijas. Trumpai tariant, pasauliui tikrai nereikia, kad naujos technologijos prisid?t? prie neteisingos ginkl? rinkos bei prekybos pl?tros ir skatint? karo beprotyb?. Einant tokiu keliu kilt? gr?sm?, kad ne tik intelektas, bet ir pati ?mogaus ?irdis taps vis labiau ?dirbtin?“. Pa?angiausios technin?s priemon?s tur?t? būti naudojamos ne tam, kad palengvint? smurtin? konflikt? sprendim?, bet tam, kad nutiest? keli? taikai.

?velgiant pozityviau, jei dirbtinis intelektas būt? naudojamas integraliam ?mogaus vystymuisi skatinti, jis gal?t? ?ne?ti esmini? naujovi? ? ?em?s ūk?, ?vietim? ir kultūr?, pagerinti i?tis? ?ali? ir taut? gyvenimo lyg?, ugdyti ?moni? brolyb? ir socialin? draugyst?. Tai, kaip naudojam?s dirbtiniu intelektu, siekdami ?traukti pa?ius ma?iausius, t. y. silpniausius ir labiausiai stokojan?ius brolius ir seseris, galiausiai rodo mūs? ?mogi?kumo mast?. 

?mogi?kasis po?iūris ir geresn?s mūs? pasaulio ateities tro?kimas rodo, jog reikia tarpdisciplininio dialogo siekiant etin?s algoritm? pl?tros – algor-etikos, pagal kuri? vertyb?s formuot? nauj?j? technologij? kryptis [12]. ? etinius aspektus tur?t? būti atsi?velgiama nuo pat mokslini? tyrim? prad?ios, taip pat eksperimentavimo, projektavimo, gamybos, platinimo ir rinkodaros etapuose. Vadovaujantis tokia projektavimo etikos (ethics by design) prieiga, esminis vaidmuo tenka ugdymo ?staigoms ir sprendim? pri?m?jams.

7. I??ūkiai ugdymui

?mogaus orum? gerbian?i? ir jam tarnaujan?i? technologij? kūrimas turi ai?ki? ?tak? ugdymo institucijoms ir visai kultūrai. Skaitmenin?s technologijos praple?ia bendravimo galimybes ir suteikia erdv? susitikti naujais būdais. Ta?iau i?lieka poreikis nuolat apm?styti, ? kokius santykius jos mus nukreipia. Jaunimas auga technologij? persmelktoje kultūrin?je aplinkoje, ir tai negali nekelti klausim? d?l mokymo ir ugdymo metod?. 

Mokant naudotis dirbtinio intelekto formomis vis? pirma tur?t? būti siekiama skatinti kritin? m?stym?. Būtina, kad ?vairaus am?iaus vartotojai, ypa? jaunimas, ugdyt?si geb?jim? ??valgiai naudoti internete surinktus ar dirbtinio intelekto sistem? sukurtus duomenis bei turin?. Mokyklos, universitetai bei mokslo draugijos raginamos pad?ti studentams ir specialistams suvokti socialinius bei etinius technologij? kūrimo ir naudojimo aspektus.

Mokant naudotis naujomis komunikavimo priemon?mis reik?t? atsi?velgti ne tik ? dezinformacij?, melagienas (fake news), bet ir ? nerim? d?l atgimstan?i? ?pirmyk??i? baimi?, kuri? technologin? pa?anga ne?veik?“ [13]. Deja, v?l tenka kovoti su ?pagunda kurti sien? kultūr?, statyti sienas, [...] kad u?kirstume keli? susitikimui su kitomis kultūromis, kitais ?mon?mis“ [14], ir pl?toti taik? bei broli?k? sambūv?.

8. I??ūkiai tarptautin?s teis?s raidai

Globali dirbtinio intelekto apr?ptis ai?kiai rodo, kad, greta suvereni? valstybi? atsakomyb?s reguliuoti jo naudojim? savo ?alyje, tarptautin?ms organizacijoms gali tekti lemiamas vaidmuo sudarant daugia?alius susitarimus ir koordinuojant j? taikym? bei ?gyvendinim? [15]. Tod?l raginu taut? bendrij? bendradarbiauti ir priimti privalom? tarptautin? sutart?, reglamentuojan?i? ?vairi? form? dirbtinio intelekto kūrim? ir naudojim?. ?inoma, reguliavimo tikslas tur?t? būti ne tik preventyviai u?kardyti blogas praktikas, bet ir palaikyti ger?sias, skatinti naujas, kūrybingas prieigas ir palengvinti asmenines bei kolektyvines iniciatyvas [16].

Ie?kant norminio reguliavimo modeli?, kurie gal?t? suteikti etini? gairi? skaitmenini? technologij? kūr?jams, būtina nustatyti ?mogi?k?sias vertybes, kuriomis tur?t? būti grind?iamos visuomen?s pastangos suformuluoti, priimti ir taikyti reikiamas ?statym? normas. Rengiant etines gaires dirbtinio intelekto form? kūr?jams negalima neatsi?velgti ? gilesnius klausimus, susijusius su ?mogaus egzistencijos prasme, pagrindini? ?mogaus teisi? apsauga ir teisingumo bei taikos siekiu. ?is etin?s ir teisin?s ??valgos procesas gali tapti vertinga proga bendrai apm?styti, kok? vaidmen? technologijos tur?t? atlikti mūs? asmeniniame ir bendruomen?s gyvenime, ir kaip j? naudojimas gali prisid?ti prie teisingesnio ir humani?kesnio pasaulio kūrimo. Tod?l diskusijose d?l dirbtinio intelekto reguliavimo reik?t? atsi?velgti ? vis? suinteresuot? ?ali?, taip pat ? varg??, marginalizuot? ir kit? pasauliniuose sprendim? pri?mimo procesuose da?nai nei?klausom? ?moni? balsus.

* * *

Tikiuosi, kad ?is apm?stymas paskatins pasirūpinti, kad dirbtinio intelekto kūrimo pa?anga galiausiai pasitarnaut? ?moni? brolybei ir taikai. Tai ne keleto, o visos ?monijos ?eimos atsakomyb?. Juk taika yra vaisius, kylantis i? santyki?, kuriais pripa??stamas ir priimamas kito ?mogaus neatimamas orumas, taip pat i? bendradarbiavimo bei ?sipareigojimo siekiant integralaus vis? ?moni? ir taut? vystymosi.

Nauj?j? met? prad?ioje meld?iuosi, kad spartus dirbtinio intelekto form? vystymasis nepadidint? pasaulyje jau esan?ios nelygyb?s ir neteisyb?s, bet pad?t? nutraukti karus bei konfliktus ir palengvint? daugyb? ?monijos ?eim? kamuojan?i? kan?i?. Tegul tikintieji krik??ionys, ?vairi? religij? i?pa?in?jai, geros valios vyrai bei moterys darniai bendradarbiauja, siekdami pasinaudoti skaitmenin?s revoliucijos teikiamomis galimyb?mis ir ?veikti jos keliamus i??ūkius, kad ateities kartoms perduot? solidaresn?, teisingesn? ir taikesn? pasaul?.

I? Vatikano, 2023 m. gruod?io 8 d.

Pranci?kus

[1] Nr. 33.

[2] Ten pat, 57.

[3] Plg. Enciklika Laudato si' (2015 m. gegu??s 24 d.), 104.

[4] Plg. ten pat, 114.

[5] Kalba ?Minervos dialog?“ dalyviams (2023 m. kovo 27 d.).

[6] Plg. ten pat.

[7] Plg. ?inia Davoso ?Pasaulio ekonomikos forumo“ vykdomajam pirmininkui (2018 m. sausio 12 d.).

[8] Plg. Enciklika Laudato si' (2015 m. gegu??s 24 d.), 194; Kalba seminaro ?Bendrasis g?ris skaitmeniniame am?iuje“ dalyviams (2019 m. rugs?jo 27 d.).

[9] Apa?tali?kasis paraginimas Evangelii gaudium (2013 m. lapkri?io 24 d.), 233.

[10] Plg. Enciklika Laudato si', 54.

[11] Plg. Kalba Popie?i?kosios gyvyb?s akademijos plenarin?s asambl?jos dalyviams (2020 m. vasario 28 d.).

[12] Plg. ten pat.

[13] Enciklika Fratelli tutti (2020 m. spalio 3 d.), 27.

[14] Ten pat.

[15] Plg. ten pat, 170–175.

[16] Plg. Enciklika Laudato si', 177.