COP28 fone: Tikėjimo paviljono inauguracija
Pranciškus labai apgailestavo negalįs būti kartu ir padėkojo už Tikėjimo paviljono projekto įgyvendinimą. Tai pirmas toks religijai skirtas paviljonas Klimato kaitos konferencijų COP istorijoje, patikino popiežius. Pranciškus dėkojo už paliudytą bendradarbiavimą: „Šiandien pasauliui labai reikia aljansų, kurie būtų kuriami ne prieš ką nors, o dėl visų“. Anot popiežiaus, svarbu, kad religijos, nepatekdamos į sinkretizmo spąstus, duotų gražų bendro darbo pavyzdį, ne dėl savo šališkų interesų, o dėl mūsų pasaulio.
Popiežius inauguracijos progai skirtoje kalboje, kurią perskaitė kardinolas P. Parolinas, meldė Aukščiausiąjį, kad palaimintų inauguracijoje dalyvavusių religijų atstovų širdis, kad galėtų kartu būti taikos kūrėjai ir kūrinijos sergėtojai.
Anot Pranciškaus, kiekviena autentiška religija yra susitikimo ir veikimo versmė. Paviljonas tebūna susitikimų vieta, o religijos – svetingomis susitikimo erdvėmis. Religijos, liudydamos transcendencijos poreikį, tekalba žmonijai apie brolybę, pagarbą ir rūpinimąsi vienų kitais niekada neteisindamos netinkamo elgesio su kūrinija, pažymėjo popiežius. Anot jo, svarbu darbuotis dėl aplinkos apaugos, tačiau neužtenka tam skirti ekonominius resursus. Reikia keisti gyvenimo būdą, ugdyti blaivų ir brolišką gyvenimą. Religijoms, pašauktoms ugdyti kontempliavimą, tai esminis tikslas, nes kūrinija nėra tik sistema, kurią reikia saugoti, bet dovana, kurią reikia priimti.
„Pasaulio be kontempliavimo siela liks užteršta, jis toliau išmetinės žmones ir gamins šiukšles. Pasaulis be maldos galės daug šnekėti, bet be atjautos ir ašarų, gyvens tik materializmu, paremto pinigais ir ginklais.“
„Žinome, kaip viena nuo kitos priklauso taika ir kūrinijos apsauga. Visi mato, kaip karai ir konfliktai kenkia aplinkai ir dalina tautas, trukdo įsipareigojimui spręsti bendrus klausimus dėl planetos apsaugos“, – pažymėjo popiežius patikindamas, kad namai yra tinkami gyventi tik tada, kai juose sukurta ramybės atmosfera. „Tas pat su mūsų Žeme: jos molis tarsi susilieja su į dangų kylančiu vaikų ir vargstančiųjų prašymo šauksmu: taikos!“ Popiežius prašė šv. Pranciškaus Asyžiečio žodžiais: „Taika, kurią žodžiais skelbiate, tebūna dar gausesnė jūsų širdyse“. (SAK / Pope)