蜜桃交友

Kyjivo ekonomikos mokykla skai膷iuoja bendr膮 karo 啪al膮 visiems Ukrainos valstyb臈s ir visuomen臈s gyvenimo sektoriams, taip pat aplinkai. Ji naudoja skai膷iavimo metodik膮, kuri apr臈pia ne vien tiesiogin臋 materialin臋 啪al膮, bet ir netiesiogin臋, kuri patiriama Ukrainos bendrov臈ms prarandant sutartis, konkurencingum膮 ir rinkas d臈l karo pad臈ties, negalint 寞dirbti milijon懦 hektar懦 啪em臈s ar kasti nauding懦j懦 i拧tekli懦, negalint i拧nuomoti ir parduoti gyvenamojo ploto, negalint priimti turist懦, privalant nukreipti resursus nuolau啪懦 valymui ar i拧minavimui.

2024 met懦 rugs臈j寞 atnaujintoje Kyjivo ekonomikos mokyklos ataskaitoje vertinama, kad d臈l karo Ukraina iki 2024 liepos m臈nesio patyr臈 per 1 164 milijard懦 doleri懦 啪al膮, tai 385 milijardais didesn臈 suma u啪 2023 rugs臈jo vertinim膮. 沤ala kult奴ros, turizmo ir paveldo sektoriui vertinama 7,3 milijardais doleri懦.  

Jungtini懦 Taut懦 Organizacijos agent奴ra UNESCO taip pat sura拧in臈ja karo padaryt膮 啪al膮 Ukrainos kult奴ros paveldui, kur 寞traukia tik tuos 啪alos epizodus, kuriuos gal臈jo patikrinti. Pagal 拧寞 s膮ra拧膮, paskutin寞 kart膮 atnaujint膮 2024 spalio 16-膮j膮, nuo 2022 vasario UNESCO dokumentavo karo 啪al膮 457 kult奴ros objektams 鈥� 143 religiniams statiniams, 231 istorin臈s ar menin臈s vert臈s statiniui, 32 muziejams, 33 paminklams, 17 bibliotek懦 ir vienam archyvui. Galima priminti, kad Rusijos raketos ne kart膮 smog臈 Lvivui ir Odesai, kuri懦 senamies膷iai 寞traukti 寞 UNESCO pasaulio paveldo s膮ra拧膮, taip pat vertingam Charkivo senamies膷iui, nekalbant jau apie pat寞 Kyjiv膮.

Pa膷ios Ukrainos s膮ra拧as yra gerokai ilgesnis. 2024 spalio 3-i膮j膮 Ukrainos kult奴ros ir strategin臈s komunikacijos ministerija paskelb臈, jog bendras nukent臈jusi懦 kra拧to paveldo objekt懦 s膮ra拧as, naujausiais jos turimais duomenimis, siekia 1169 vienetus, 寞skaitant 22 objektus, nukent臈jusius 2024 rugs臈jo m臈nes寞. 117 nukent臈jusi懦 paveldo objekt懦 yra nacionalin臈s reik拧m臈s. 艩iuos duomenis Ukrainos kult奴ros ministras citavo Europos Tarybos pos臈dyje spalio viduryje. Jis prid奴r臈, kad nuo karo prad啪ios 啪uvo ar buvo nu啪udyti 129 啪inomi Ukrainos meno ir kult奴ros pasaulio atstovai. 

Savo s膮ra拧膮, pavadint膮 鈥濺eligija ugnyje鈥�, nuolatos pildo ir 鈥濧kademini懦 religijos studij懦 laboratorija鈥� 鈥� daugiausia i拧 jaun懦 mokslinink懦 sudaryta draugija, kuri iki karo u啪si臈m臈 socialin臈mis religijos studijomis, o karo metu 臈m臈si ir kit懦 darb懦. 2024 met懦 spalio 16 dien膮 atnaujintoje ataskaitoje nurodoma, kad draugija surinko duomenis apie pa啪eidimus 512 religiniams objektams. 

234 objektams padaryta 啪ala yra s膮lyginai nedidel臈 ir nevir拧ija 15 procent懦 鈥� tai gali b奴ti sprogimo bangos i拧dau啪ti langai ir kiti ma啪esni pa啪eidimai. 141 vienas statinys patyr臈 啪al膮 iki 45 procent懦 鈥� 啪ala didel臈, bet statinys dar stovi, jo pagrindin臈s strukt奴ros i拧silaik臈. 91 statiniui padaryta 啪ala svyruoja nuo 45 iki 75 procent懦, o 46 statiniams vir拧ija 75 procentus. Paskutin臈ms dviem kategorijoms priklauso religin臈s paskirties objektai, kurie yra pusiau arba visi拧kai sugriauti. 

Daugiausia nukent臈jo Ukrainos Ortodoks懦 Ba啪ny膷ios, susijusios su Maskvos patriarchatu, religin臈s paskirties statini懦 鈥� 310. Tai nestebina 啪inant, jog tai did啪iausia Ukrainos Ba啪ny膷ia, turinti tankiausi膮 ba啪ny膷i懦 tinkl膮. 沤ala padaryta 94-oms protestant懦 bendruomeni懦 maldos vietoms ir 77 Jehovos liudytoj懦 maldos vietoms. Nukent臈jo 53 savaranki拧kos Ukrainos Ortodoks懦, antros pagal dyd寞 Ukrainos krik拧膷ioni拧kos Ba啪ny膷ios, maldos vietos. Nukent臈jo 16 拧ventovi懦, priklausiusi懦 Ukrainos lotyn懦 apeig懦 ir graik懦 katalik懦 apeig懦 bendruomen臈ms. Pasak 拧ios ataskaitos, 啪ala padaryta 15-iolikai 啪yd懦 bendruomeni懦 ir 7-ioms musulmon懦 bendruomen臈s maldos viet懦. Dar 18 nukent臈jusi懦 maldos viet懦 priklauso 寞vairioms ma啪esn臈ms religin臈ms bendruomen臈ms, tokioms kaip kri拧naitai. (RK / VaticanNews)