Koki? ?al? patyr? Ukraina? Kiek kultūros ir religinio paveldo objekt? iki ?iol nukent?jo?
Kyjivo ekonomikos mokykla skai?iuoja bendr? karo ?al? visiems Ukrainos valstyb?s ir visuomen?s gyvenimo sektoriams, taip pat aplinkai. Ji naudoja skai?iavimo metodik?, kuri apr?pia ne vien tiesiogin? materialin? ?al?, bet ir netiesiogin?, kuri patiriama Ukrainos bendrov?ms prarandant sutartis, konkurencingum? ir rinkas d?l karo pad?ties, negalint ?dirbti milijon? hektar? ?em?s ar kasti nauding?j? i?tekli?, negalint i?nuomoti ir parduoti gyvenamojo ploto, negalint priimti turist?, privalant nukreipti resursus nuolau?? valymui ar i?minavimui.
2024 met? rugs?j? atnaujintoje Kyjivo ekonomikos mokyklos ataskaitoje vertinama, kad d?l karo Ukraina iki 2024 liepos m?nesio patyr? per 1 164 milijard? doleri? ?al?, tai 385 milijardais didesn? suma u? 2023 rugs?jo vertinim?. ?ala kultūros, turizmo ir paveldo sektoriui vertinama 7,3 milijardais doleri?.
Jungtini? Taut? Organizacijos agentūra UNESCO taip pat sura?in?ja karo padaryt? ?al? Ukrainos kultūros paveldui, kur ?traukia tik tuos ?alos epizodus, kuriuos gal?jo patikrinti. Pagal ?? s?ra??, paskutin? kart? atnaujint? 2024 spalio 16-?j?, nuo 2022 vasario UNESCO dokumentavo karo ?al? 457 kultūros objektams – 143 religiniams statiniams, 231 istorin?s ar menin?s vert?s statiniui, 32 muziejams, 33 paminklams, 17 bibliotek? ir vienam archyvui. Galima priminti, kad Rusijos raketos ne kart? smog? Lvivui ir Odesai, kuri? senamies?iai ?traukti ? UNESCO pasaulio paveldo s?ra??, taip pat vertingam Charkivo senamies?iui, nekalbant jau apie pat? Kyjiv?.
Pa?ios Ukrainos s?ra?as yra gerokai ilgesnis. 2024 spalio 3-i?j? Ukrainos kultūros ir strategin?s komunikacijos ministerija paskelb?, jog bendras nukent?jusi? kra?to paveldo objekt? s?ra?as, naujausiais jos turimais duomenimis, siekia 1169 vienetus, ?skaitant 22 objektus, nukent?jusius 2024 rugs?jo m?nes?. 117 nukent?jusi? paveldo objekt? yra nacionalin?s reik?m?s. ?iuos duomenis Ukrainos kultūros ministras citavo Europos Tarybos pos?dyje spalio viduryje. Jis pridūr?, kad nuo karo prad?ios ?uvo ar buvo nu?udyti 129 ?inomi Ukrainos meno ir kultūros pasaulio atstovai.
Savo s?ra??, pavadint? ?Religija ugnyje“, nuolatos pildo ir ?Akademini? religijos studij? laboratorija“ – daugiausia i? jaun? mokslinink? sudaryta draugija, kuri iki karo u?si?m? socialin?mis religijos studijomis, o karo metu ?m?si ir kit? darb?. 2024 met? spalio 16 dien? atnaujintoje ataskaitoje nurodoma, kad draugija surinko duomenis apie pa?eidimus 512 religiniams objektams.
234 objektams padaryta ?ala yra s?lyginai nedidel? ir nevir?ija 15 procent? – tai gali būti sprogimo bangos i?dau?ti langai ir kiti ma?esni pa?eidimai. 141 vienas statinys patyr? ?al? iki 45 procent? – ?ala didel?, bet statinys dar stovi, jo pagrindin?s struktūros i?silaik?. 91 statiniui padaryta ?ala svyruoja nuo 45 iki 75 procent?, o 46 statiniams vir?ija 75 procentus. Paskutin?ms dviem kategorijoms priklauso religin?s paskirties objektai, kurie yra pusiau arba visi?kai sugriauti.
Daugiausia nukent?jo Ukrainos Ortodoks? Ba?ny?ios, susijusios su Maskvos patriarchatu, religin?s paskirties statini? – 310. Tai nestebina ?inant, jog tai did?iausia Ukrainos Ba?ny?ia, turinti tankiausi? ba?ny?i? tinkl?. ?ala padaryta 94-oms protestant? bendruomeni? maldos vietoms ir 77 Jehovos liudytoj? maldos vietoms. Nukent?jo 53 savaranki?kos Ukrainos Ortodoks?, antros pagal dyd? Ukrainos krik??ioni?kos Ba?ny?ios, maldos vietos. Nukent?jo 16 ?ventovi?, priklausiusi? Ukrainos lotyn? apeig? ir graik? katalik? apeig? bendruomen?ms. Pasak ?ios ataskaitos, ?ala padaryta 15-iolikai ?yd? bendruomeni? ir 7-ioms musulmon? bendruomen?s maldos viet?. Dar 18 nukent?jusi? maldos viet? priklauso ?vairioms ma?esn?ms religin?ms bendruomen?ms, tokioms kaip kri?naitai. (RK / VaticanNews)
