蜜桃交友

Pasi拧auk臋s Dvylika, J臈zus tar臈: 鈥濲奴s 啪inote, kad tie, kurie laikomi taut懦 valdovais, engia jas ir j懦 did啪i奴nai rodo joms savo gali膮. Tarp j奴s懦 yra ne taip! Kas nor臈t懦 tapti did啪iausias i拧 j奴s懦, tebus j奴s懦 tarnas, ir kas panor臈t懦 b奴ti pirmas tarp j奴s懦, tebus vis懦 vergas. Juk ir 沤mogaus S奴nus at臈jo, ne kad jam tarnaut懦, bet pats tarnauti ir savo gyvyb臈s atiduoti kaip i拧pirkos u啪 daugel寞.鈥� (Mk 10, 42鈥�45)

TAS, KURIS TARNAUJA

艩io sekmadienio Evangelijos centre yra 拧viesus ir drauge gluminantis 啪odis: 鈥瀟arnas鈥�. Vie拧pats J臈zus kaip tik taip apib奴dina save: 鈥炁絤ogaus S奴nus at臈jo, ne kad jam b奴t懦 tarnaujama, bet kad pats tarnaut懦 ir savo gyvyb臈s kaina daugyb臋 i拧pirkt懦鈥�. Tai pats gra啪iausias liudijimas apie Diev膮, nes apie J寞 啪inome tik tai, k膮 mat臈me J臈zaus, 寞sik奴nijusio Dievo, asmenyje. 艩ia prasme Diev膮 galime suvokti, kaip nuolat ateinant寞 pas mus Gyvyb臈s Dav臈j膮. M奴s懦 gyvyb臈 鈥� tai pirmasis Dievo darbas, nuveiktas m奴s懦 labui. Dievas pasitarnauja mums. Jis ateina pas mus, kad myl臈t懦 ir teikt懦 mums nuolatin臋 pagalb膮.

Pats did啪iausias stebuklas, kur寞 J臈zus padar臈 savo mokiniams buvo j懦 tro拧kim懦 pakeitimas, taip, kad galiausiai viskas baigt懦si tuo, jog jie pra拧o, kad i拧sipildyt懦 Dievo valia. To Jis mok臈 apa拧talus ir Vie拧paties maldoje: 鈥濼eesie Tavo valia, teateinie Tavo karalyst臈鈥�. Ir dabar Jis ai拧kina jiems: 鈥濼ie, kurie laikomi taut懦 valdovais, engia jas ir j懦 did啪i奴nai rodo joms savo gali膮. Ne taip bus su jumis!鈥� 沤velgdami 寞 J臈z懦, matome, kad Dievas neturi sosto. Jis persijuosia rank拧luos膷iu ir atsiklaupia prie拧 kiekvien膮 i拧 m奴s懦. Jo karalyst臈 apsiriboja nedideliu plotu, kurio pakanka nuplauti kojas. I拧 ten, 啪velgdamas auk拧tyn, Jis ie拧ko kiekvieno savo mokinio aki懦, trok拧damas 拧io pasaulio 啪aizdas aptvarstyti savo 拧viesos tvars膷iais. Visuomet, kai jau膷iam臈s es膮 auk拧tesni u啪 kit膮, mes esame labiausiai nuo to 啪mogaus atitol臋, tuo tarpu Dievas yra labai arti 鈥� prie 啪mogaus koj懦.

Mes i拧 tikr懦j懦 iki galo dar nesame 寞sis膮monin臋, k膮 rei拧kia Dievo 鈥� m奴s懦 tarno paveikslas. 艩eimininkas kelia baim臋, o tarnas 鈥� ne. Evangelija 鈥� Geroji Naujiena atne拧臈 啪ini膮 apie tai, kad at臈jo galas epochai, kuomet Dievo reik臈jo tik bijoti. 艩eimininkas reikalauja visko tik sau, tuo tarpu tarnas 寞sipareigoja kitam. Kristus visk膮 daro tam, kad b奴t懦 寞am啪inta visa tai, k膮 gra啪aus kiekvienas jo vaikas turi 拧irdyje. 艩eimininkas pasinaudoja kit懦 pagalba, o Dievas nei拧naudoja m奴s懦, bet pats r奴pinasi m奴s懦 reikalais. 艩eimininkas baud啪ia, tarnas pagelbsti. Dievas nereikalauja, kad mes b奴tume pasaulio 啪iburiai, bet padeda, kad tokiais taptume.

Dievas nepailsdamas gaivina mus, teikia j臈g懦 ir kantryb臈s, suteikia mums laisv臋, kad galiausiai ir mes, kaip Jis, taptume gyvyb臈s tarnais. Juk i拧 ties懦 pats did啪iausias 寞vertinimas, skirtas 啪mogui, irgi susij臋s su tarnavimu: 鈥濭erai, i拧tikimasis tarne, eik拧 寞 savo 拧eimininko d啪iaugsm膮鈥溾��

Adolfas Gru拧as