Marijos 鈥� Mistin臈s Ro啪臈s apsirei拧kimai ir jos 拧ventov臈 Fontanel臈je
Tarp daugyb臈s Marijos apsirei拧kim懦 鈥� 1947 ir 1966 m. Montichiari vietov臈je, Bre拧os provincijoje, 寞vyk臋 艩v膷. Marijos Mistin臈s Ro啪臈s apsirei拧kimai, kuriuos mat臈 reg臈toja Pierina Gilli. Nors Ba啪ny膷ia juos oficialiai patvirtino tik dabar, nuo 2019 m. gruod啪io m臈n. viet膮, kurioje jie 寞vyko, pam臈gt膮 maldinink懦, Bre拧os vyskupas paskelb臈 vyskupijos Mistin臈s Ro啪臈s 鈥� Ba啪ny膷ios Motinos 拧ventove. 艩i vieta pripa啪寞stama kaip Marijos Mistin臈s Ro啪臈s gerbimo vieta, gars臈janti ne tik d臈l Marijos apsirei拧kim懦, bet ir d臈l per daugel寞 met懦 susiformavusio pamaldumo, susijusio su reg臈tojos asmenybe, jos 啪inia.
Pierina Gilli, Montichiari reg臈toja, nepaisant didelio populiarumo, kur寞 jai atne拧臈 apsirei拧kimai, ir maldinink懦 bei ligoni懦 antpl奴d啪io 寞 jos namus Fontanel臈je, niekada neatsisak臈 paprasto ir kuklaus gyvenimo. Ji niekada nesusituok臈 ir mir臈 sulaukusi senyvo am啪iaus savo namuose. Gimusi 奴kinink懦 拧eimoje 1911 m., silpnos sveikatos mergait臈 nuo pat prad啪i懦 i拧siskyr臈 giliu pa拧aukimu. Ta膷iau d臈l 寞vairi懦 lig懦, kurios j膮 persekiojo, negal臈jo 寞stoti 寞 Gailestingumo tarnai膷i懦 kongregacij膮, dirbo nam懦 tvarkytoja, v臈liau 鈥� slaugytoja ligonin臈je.
Jos reg臈ti apsirei拧kimai suskirstyti 寞 du ciklus, juos Pierina apra拧臈 savo dienora拧tyje. Pirmieji apsirei拧kimai vyko 1946鈥�1947 m. 1946 m. lapkrit寞, kai Pierina vis dar gyd臈si po sunkaus meningito priepuolio, jai pasirod臈 艩v膷. Ro啪臈s Nukry啪iuotoji Marija, Gailestingumo tarnai膷i懦 kongregacijos 寞k奴r臈ja, kuri nurod臈 Pierinai viet膮 kambaryje, kurioje i拧ry拧k臈jo, kaip ra拧臈 Pierina, 鈥瀗uostabiai gra啪i, skaidri Ponia, apsirengusi violetine suknele su baltu 拧ydu, nusileid啪ian膷iu nuo galvos iki koj懦, ji stov臈jo i拧sk臈stomis rankomis, o a拧 ma膷iau tris kalavijus, 寞smeigtus 寞 jos kr奴tin臋 ties 拧irdimi鈥�.
艩v. Ro啪臈s Nukry啪iuotoji Marija pad臈jo Pierinai i拧ai拧kinti reg臈jim膮: tai buvo Dievo Motina, o trys kardai, 寞smig臋 寞 jos 拧ird寞, simbolizavo tris kategorijas siel懦, pasi拧ventusi懦 Dievui, bet nesugeban膷i懦 i拧laikyti savo tik臈jimo ir vaidmens. Tai vienuoli懦 sielos, kurios neatsiliep臈 寞 savo pa拧aukimo malon臋, vienuoli懦 sielos, kurios pasiliko mirtinoje nuod臈m臈je; kunigai, kurie tapo neverti savo 拧ventosios tarnyst臈s. Nor臈dama pad臈ti 拧ioms sieloms, ji 寞pareigojo Pierin膮 melstis, aukotis ir atlikti atgail膮. 1947 m. liep膮 jai v臈l pasirod臈 Dievo Motina, 拧寞kart apsirengusi baltai. Kardai gul臈jo prie jos koj懦, o j懦 vietoje ant kr奴tin臈s buvo trys ro啪臈s 鈥� balta, raudona ir aukso geltonumo, kurios atitinkamai simbolizavo maldos, aukos ir atgailos dvasi膮. Dievo Motina pra拧臈 Pierinos, kad kiekvieno m臈nesio 13-oji diena b奴t懦 pa拧v臋sta jai, skirta maldai ir atgailai.
Pasibaigus pirmajam apsirei拧kim懦 ciklui Marija Mistin臈 Ro啪臈 寞sp臈jo Pierin膮, kad gruod啪io 8 d., per Nekaltojo Prasid臈jimo 拧vent臋, ji pasirodys Montichiari katedroje. Po pirmojo apsirei拧kimo gruod啪io 7 d., per kur寞 Pierina sak臈, kad mat臈 ir Fatimos piemen臈lius Pranci拧k懦 ir Jacint膮, 1947 m. gruod啪io 8 d. Pierina i拧vydo Nekalt膮j膮 Marijos 艩ird寞 Montichiari katedroje, kuri buvo pilna tikin膷i懦j懦, susirinkusi懦 melstis 拧ia proga. Dievo Motina, kuri nor臈jo, kad 寞 j膮 b奴t懦 kreipiamasi Mistin臈s Ro啪臈s vardu, papra拧臈 jos 寞vesti Malon臈s valand膮, kuri b奴t懦 praktikuojama kasmet gruod啪io 8 d. vidurdien寞.
Antrasis apsirei拧kim懦 ciklas 寞vyko 1966 m. Fontanel臈je, Montichiari kaime. 1966 m. baland啪io 17 d., per Atvelyk寞, laukuose, prie San Giorgio 拧altinio, laukuose pasirod啪iusi Mistin臈s Ro啪臈s Dievo Motina kviet臈 visus ligonius ir ken膷ian膷ius praustis jo vandeniu, kad jiems palengv臈t懦. 1966 m. gegu啪臈s 13 d. papra拧臈, kad fontanas b奴t懦 pervadintas Malon臈s fontanu ir kad jame b奴t懦 寞rengta prausykla ligoniams. V臈liau Dievo Motina pasirod臈 dar du kartus.
Montichiari Dievo Motinos 拧ventov臈 鈥� tai dvi nedidel臈s koplyt臈l臈s, esan膷ios dideliame amfiteatre, kuriame yra ir stebuklingu paskelbtas 艩v膷. Marijos Mistin臈s Ro啪臈s vandens 拧altinis, kurio vandeniu prausiasi daugyb臈 啪moni懦, tod臈l 拧ventov臈 praminta Ma啪uoju Lurdu. (D沤 / Pope)
