Marijos – Mistin?s Ro??s apsirei?kimai ir jos ?ventov? Fontanel?je
Tarp daugyb?s Marijos apsirei?kim? – 1947 ir 1966 m. Montichiari vietov?je, Bre?os provincijoje, ?vyk? ?v?. Marijos Mistin?s Ro??s apsirei?kimai, kuriuos mat? reg?toja Pierina Gilli. Nors Ba?ny?ia juos oficialiai patvirtino tik dabar, nuo 2019 m. gruod?io m?n. viet?, kurioje jie ?vyko, pam?gt? maldinink?, Bre?os vyskupas paskelb? vyskupijos Mistin?s Ro??s – Ba?ny?ios Motinos ?ventove. ?i vieta pripa??stama kaip Marijos Mistin?s Ro??s gerbimo vieta, gars?janti ne tik d?l Marijos apsirei?kim?, bet ir d?l per daugel? met? susiformavusio pamaldumo, susijusio su reg?tojos asmenybe, jos ?inia.
Pierina Gilli, Montichiari reg?toja, nepaisant didelio populiarumo, kur? jai atne?? apsirei?kimai, ir maldinink? bei ligoni? antplūd?io ? jos namus Fontanel?je, niekada neatsisak? paprasto ir kuklaus gyvenimo. Ji niekada nesusituok? ir mir? sulaukusi senyvo am?iaus savo namuose. Gimusi ūkinink? ?eimoje 1911 m., silpnos sveikatos mergait? nuo pat prad?i? i?siskyr? giliu pa?aukimu. Ta?iau d?l ?vairi? lig?, kurios j? persekiojo, negal?jo ?stoti ? Gailestingumo tarnai?i? kongregacij?, dirbo nam? tvarkytoja, v?liau – slaugytoja ligonin?je.
Jos reg?ti apsirei?kimai suskirstyti ? du ciklus, juos Pierina apra?? savo dienora?tyje. Pirmieji apsirei?kimai vyko 1946–1947 m. 1946 m. lapkrit?, kai Pierina vis dar gyd?si po sunkaus meningito priepuolio, jai pasirod? ?v?. Ro??s Nukry?iuotoji Marija, Gailestingumo tarnai?i? kongregacijos ?kūr?ja, kuri nurod? Pierinai viet? kambaryje, kurioje i?ry?k?jo, kaip ra?? Pierina, ?nuostabiai gra?i, skaidri Ponia, apsirengusi violetine suknele su baltu ?ydu, nusileid?ian?iu nuo galvos iki koj?, ji stov?jo i?sk?stomis rankomis, o a? ma?iau tris kalavijus, ?smeigtus ? jos krūtin? ties ?irdimi“.
?v. Ro??s Nukry?iuotoji Marija pad?jo Pierinai i?ai?kinti reg?jim?: tai buvo Dievo Motina, o trys kardai, ?smig? ? jos ?ird?, simbolizavo tris kategorijas siel?, pasi?ventusi? Dievui, bet nesugeban?i? i?laikyti savo tik?jimo ir vaidmens. Tai vienuoli? sielos, kurios neatsiliep? ? savo pa?aukimo malon?, vienuoli? sielos, kurios pasiliko mirtinoje nuod?m?je; kunigai, kurie tapo neverti savo ?ventosios tarnyst?s. Nor?dama pad?ti ?ioms sieloms, ji ?pareigojo Pierin? melstis, aukotis ir atlikti atgail?. 1947 m. liep? jai v?l pasirod? Dievo Motina, ??kart apsirengusi baltai. Kardai gul?jo prie jos koj?, o j? vietoje ant krūtin?s buvo trys ro??s – balta, raudona ir aukso geltonumo, kurios atitinkamai simbolizavo maldos, aukos ir atgailos dvasi?. Dievo Motina pra?? Pierinos, kad kiekvieno m?nesio 13-oji diena būt? pa?v?sta jai, skirta maldai ir atgailai.
Pasibaigus pirmajam apsirei?kim? ciklui Marija Mistin? Ro?? ?sp?jo Pierin?, kad gruod?io 8 d., per Nekaltojo Prasid?jimo ?vent?, ji pasirodys Montichiari katedroje. Po pirmojo apsirei?kimo gruod?io 7 d., per kur? Pierina sak?, kad mat? ir Fatimos piemen?lius Pranci?k? ir Jacint?, 1947 m. gruod?io 8 d. Pierina i?vydo Nekalt?j? Marijos ?ird? Montichiari katedroje, kuri buvo pilna tikin?i?j?, susirinkusi? melstis ?ia proga. Dievo Motina, kuri nor?jo, kad ? j? būt? kreipiamasi Mistin?s Ro??s vardu, papra?? jos ?vesti Malon?s valand?, kuri būt? praktikuojama kasmet gruod?io 8 d. vidurdien?.
Antrasis apsirei?kim? ciklas ?vyko 1966 m. Fontanel?je, Montichiari kaime. 1966 m. baland?io 17 d., per Atvelyk?, laukuose, prie San Giorgio ?altinio, laukuose pasirod?iusi Mistin?s Ro??s Dievo Motina kviet? visus ligonius ir ken?ian?ius praustis jo vandeniu, kad jiems palengv?t?. 1966 m. gegu??s 13 d. papra??, kad fontanas būt? pervadintas Malon?s fontanu ir kad jame būt? ?rengta prausykla ligoniams. V?liau Dievo Motina pasirod? dar du kartus.
Montichiari Dievo Motinos ?ventov? – tai dvi nedidel?s koplyt?l?s, esan?ios dideliame amfiteatre, kuriame yra ir stebuklingu paskelbtas ?v?. Marijos Mistin?s Ro??s vandens ?altinis, kurio vandeniu prausiasi daugyb? ?moni?, tod?l ?ventov? praminta Ma?uoju Lurdu. (D? / Pope)
