蜜桃交友

Jos 拧iemetin臈 tema 鈥� dalyvavimas arba 寞sitraukimas 寞 vie拧膮j寞 gyvenim膮, kuris yra demokratijos 拧irdis. 艩ia tema kalbama de拧imtyse diskusij懦 konferencij懦 sal臈se, taip pat miesto aik拧t臈se, kurios yra demokratijos simbolis nuo antikin臈s Graikijos laik懦.

鈥濶uo拧ird啪iai sveikinu visus 50-osios Italijos katalik懦 socialin臈s savait臈s dalyvius. Labai d啪iaugiam臈s 拧ia jubiliejine sukaktimi. Nuo 1907 m. iki 拧i懦 dien懦 Italijos katalikyb臈 nestov臈jo nuo拧alyje, neu啪sidar臈 zakristijoje, neleido sau susiaur臈ti iki individualistinio intymumo ar asmenin臈s gerov臈s kulto, bet i拧gyveno socialines problemas kaip savas, leidosi b奴ti j懦 su啪eista ir siek臈 tokios socialin臈s ir politin臈s tvarkos, kurios siela yra socialin臈 meil臈 (Fratelli Tutti, 180). Ji m膮st臈 ir veik臈 ne tiek d臈l sav臋s, kiek d臈l bendros ital懦 tautos gerov臈s. O bendrasis g臈ris yra ne tas, kuris vertas ma啪iausiai, bet vertingiausias 鈥� jo reikia visiems ir jis suteikia vert臋 asmeniniam g臈riui鈥�, 鈥� sak臈 kardinolas Matteo Zuppi, Bolonijos arkivyskupas ir Italijos vyskup懦 konferencijos pirmininkas. Pasak jo, d臈l to galima sakyti, jog  Katalik懦 Ba啪ny膷ia yra gra啪i:  netr奴ksta 啪mogi拧k懦 ribotum懦 ir suklupim懦, bet negalima neigti, nefalsifikuojant tikrov臈s, jos darb懦, kurie tarnauja visiems.

鈥濨a啪ny膷ia yra vis懦 Motina, nes ji vadovaujasi tik Evangelija鈥�, 鈥� prid奴r臈 kardinolas, pa啪ym臈j臋s, jog Ba啪ny膷ios vertinimas vien i拧 politini懦 pozicij懦, manymas, kad ji arba siekia savo naudos, arba kovoja 拧ali拧k膮 politin臋 kov膮, trukdo suprasti, kad jos socialinio darbo centre yra 啪mogaus asmuo.

艩iandien, pasak kardinolo M. Zuppi, demokratija ken膷ia, nes visuomen臈s vis labiau poliarizuojasi, jas rai啪o vis a拧tresn臈 寞tampa tarp susiprie拧inusi懦 grupi懦, vyrauja 鈥瀌raugas 鈥� prie拧as鈥� prie拧prie拧a, taip pat 寞sitikinimas, kad individas yra toks, kai jis yra centre, nors i拧 ties懦 asmens vert臈 yra santykyje. Pandemija privert臈 mus pajusti bendro priklausymo, bendros lemties, bendro dalyvavimo vis懦 reikaluose jausm膮. N臈ra demokratijos be 鈥瀖es鈥�. N臈ra asmens be kito. Demokratija ne tik skelbia laisv臋, bet ir skatina lygyb臋, ne vien kalba apie abstrak膷ias teises, bet konkre膷iai gina 啪mogaus orum膮, ypa膷 ten, kur jis 拧iurk拧膷iausiai pa啪eid啪iamas. Tod臈l demokratija yra ne tik institucijos, 寞statymai ir proced奴ros, teis臈s ir pareigos, bet ir kito, silpnojo, atstumtojo 寞traukimas.

Jei 拧itaip suvoksime demokratij膮 鈥� be kito n臈ra man臋s, o be m奴s懦 n臈ra demokratijos 鈥� kovosime ir su i拧metimo kult奴ra ir priklausomyb臈mis, kuri懦 pasekm臈s tokios dramati拧kos 鈥� prievarta, 啪eminan膷ios s膮lygos kal臈jimuose, daugyb臈 psichiatrini懦 lig懦.

Sveikintinos visos naujos demokratijos formos, kurios skatina dalyvavim膮, pabr臈啪臈 kardinolas M. Zuppi, primin臋s, jog Socialin臈s savait臈s Trieste programoje daug kalbama apie ger膮sias dalyvavimo demokratijoje praktikas.

鈥濪啪iaugiam臈s, kai katalikai 寞sitraukia 寞 politik膮 visais lygmenimis ir visose institucijose. Esame tro拧kimo b奴ti bendruomene 拧iuo laikotarpiu, kai individualizmas, rodos, ardo bet kok寞 ateities sumanym膮, o karas atrodo grei膷iausias problem懦 sprendimas, ne拧臈jai. Katalikai Italijoje nori b奴ti tarp pagrindini懦 veik臈j懦 kuriant vis懦 demokratij膮, kurioje niekas nelieka atstumtas ar paliktas nuo拧alyje.  Ir tod臈l taip pat turime b奴ti labiau d啪iug奴s ir autenti拧ki krik拧膷ionys, be ginkl懦 rankose, nes vienintel臈 j臈ga yra meil臈鈥�, 鈥� pa啪ym臈jo Italijos katalik懦 vyskup懦 konferencijos pirmininkas.

Primename, kad 50-膮j膮 Italijos katalik懦 Socialin臋 savait臋 sekmadien寞 u啪baigs popie啪ius Pranci拧kus, kuris taip pat vadovaus Mi拧ioms centrin臈je miesto aik拧t臈je.  (RK / Pope)