蜜桃交友

Kardinolas Claudio Gugerotti, Ryt? Ba?ny?i? dikasterijos prefektas, duodamas interviu Vatikano ?iniasklaidai, ap?velg? popie?iaus Pranci?kaus bir?elio 27 d. sakyt? kalb? Vatikane vykusios Pagalbos Ryt? Ba?ny?ioms organizacij? asambl?jos dalyviams (Roaco).

Pasak kardinolo, popie?ius kalb?jo pa?iomis jautriausiomis temomis, kurios buvo aptartos Pagalbos Ryt? Ba?ny?ioms organizacij? susirinkime. Esmin? problema – karas. Popie?ius ry?tingai ragina nutraukti karus, kvie?ia taikai. Kita vertus, pastebi kardinolas, galios logika susijusi su karo logika. Kalb?damas apie kar? Ukrainoje, popie?ius pamin?jo, kad tik?jimas negali būti sumenkintas iki galios ?rankio. Tai tinka daugeliui situacij?. Tik?jimo skelbimas niekada neturi būti pasitelktas  politiniams tikslams, nesvarbu, ar tai susij? su pa?ia Ba?ny?ia, bendra situacija ar konfliktu su kitomis Ba?ny?iomis. Tas akivaizdu ir visi t? supranta, bet sunku tai ?gyvendinti. Krik??ionims karo kontekste sunku neatsi?velgti ? politines aplinkybes.

?mon?ms reikia vilties ir vienintel? viltis yra tai, kad Kristus mir? ir prisik?l?. ?moni? negelbsti televizijos naujien? programa. Sunku suprasti, kai kunigai kvie?iami palikti parapij? bendruomenes ir kovoti fronte. Kas gali suteikti ?i? bendruomeni? ?mon?ms didel? vilt? i?likti, jei ne liturgija, sakramentai, malda, kunigas, kuris guod?ia, padeda, trumpiau tariant, Dievo meil?? Kaip galima manyti, kad rūpintis ?moni? morale yra ma?iau naudinga? Ta?iau tam reikia tik?ti Diev?. Instrumentalizuoti tik?jim?, nor?ti, kad Ba?ny?ia aklai būt? kurioje nors pus?je, – stipri galios pagunda.

Kod?l Ba?ny?ia kai kuriais atvejais leid?iasi, kad jai būt? daroma ?taka? Kardinolas pastebi, kad Rytams visada buvo būdingas gilus Ba?ny?ios tapatinimasis su nacionaliniu gyvenimu. Dauguma Ryt? Ba?ny?i? turi tvirt? tapatyb?. ?is derinys yra ?imtamet? problema, kuri karo metu dar labiau i?ry?k?ja. Ta?iau nereikia pamir?ti, kad tai ir kankini? Ba?ny?ios, kurios, kad nepasiduot? vald?iai, savo kūne pakartojo tik?jimo politikos nu?udyto Kristaus istorij?.

Tai taip pat atsispindi apm?stymuose apie kar?. Vakaruose mes pabudome XX am?iuje, i?keldami karo, jo dramos ir teis?tumo problem?. Anks?iau daugiausia kalb?ta apie ?teising? kar?“. Karas atrod? nei?vengiamas, kaip ir epidemija. ?I?gelb?k mus nuo maro ir karo, Vie?patie“, – meld?me. Ai?kus karo apm?stymas Vakaruose atsirado palyginus neseniai, o Rytuose jo beveik n?ra. Karas kartais tampa ?vykiu, kuriame ?mogus atranda pasidid?iavim? savo tapatybe, bet tai gali suprie?inti j? su kitu. Kyla pavojus, kad ir religija taps priemone neapykantai kurstyti, o ne j? nuslopinti. ?tai kod?l popie?ius ir toliau primygtinai reikalauja ie?koti sambūvio form?, deryb?, bendro liudijimo, sugeb?ti susiburti kartu melstis taip pat i? t?, kurie yra prie?i?kose pus?se.

Artim?j? Ryt? konflikte kardinol? labiausiai piktina gentinis vidini? kov? pobūdis ir tai, kad visi ?ie karai taip pat yra tre?i? ?ali? pasirinkim? ir j?g?, kurios nori pasinaudoti savo ?taka, kad pasidalyt? pasaul?, rezultatas. ?mogus kariauja ne savo namuose: jis eina kariauti ? svetimus namus. O ten yra silpnieji, kurie negali atsispirti, nes, savo ruo?tu, jie susiskald? viduje.

Kardinolas pacitavo vieno auk?to rango politinio pareigūno i? Artim?j? Ryt? pastab?: kas gali ateiti ir pasikalb?ti su manimi i? Europos ar JAV? Tik slaptosios tarnybos, kurios nebijo prarasti bals?, nes yra ne?inomos. Politikai niekada neateis, nes sako: jei ateisime susitikti su jumis, u? mus nebebalsuos. Jei did?iosios valstyb?s nor?t? susitarti, nebūt? karo, apie kur? kalbame, ar net karo, apie kur? dar nekalbame.

Jis atkreip? d?mes? ? situacij? Gazos ruo?e, sakydamas, kad abiejose pus?se yra ekstremistini? grupi?, kai kam naudinga t?sti kar?. ?ventasis Sostas niekada nesusitaikys su tuo, kad i? palestinie?i? būt? atimta ?em?. ?yd? tauta i?kent?jo labai daug, matome daugyb? antisemitizmo aprai?k? ir dabar. Bet, kuriant Izraelio valstyb?, nepagalvota, kaip s?veikaus ?ios dvi tikrov?s. O tarptautin? bendruomen? jau?iasi tarsi apvaliusi savo s??in?.

Baigdamas interviu Ryt? Ba?ny?i? dikasterijos prefektas ragino Europ? tik?ti tuo, ko i?moko, neneigti gauto paveldo ir ?gytos i?minties, ?skaitant ir tai, kad jos civilizacij?, jau ?lungan?i?, prat?s? krik??ionimis tap? atvyk?liai barbarai. Kod?l taip negali ?vykti ?iandien, kai turime visas reikalingas priemones?

(D?/Vatican news)