蜜桃交友

Vadinasi, at臈jo eil臈 aptarti ir svarbiausi膮 doryb臋 鈥� meil臋. 鈥濳okiais b奴dais siekiame meil臈s ir kaip j膮 i拧rei拧kiame? Ar meil臋 galima 寞sakyti, kaip girdime Evangelijoje? Galiausiai, kaip i拧 ties懦 myl臈ti save?鈥� 鈥� 拧iuos klausimus palie膷ia daugelis 拧iame 鈥濳elion臈s鈥� numeryje skelbiam懦 tekst懦.

Kaip dera meil臈 su karo baime? 漠 拧寞 klausim膮 atsakym懦 ie拧koma dviejuose 鈥濶utylimos temos鈥� skiltyje skelbiamuose straipsniuose.

Pirmajame Au拧ra 膶ebatori奴t臈 kalbina pulkinink膮 Eugenij懦 Lastausk膮, einant寞 Lietuvos kariuomen臈s Gynybos 拧tabo u啪 karin寞 rengim膮 ir pratybas atsakingos valdybos vir拧ininko pareigas.

Pa拧nekovas pabr臈啪ia, kad baim臈 yra laisv臈s antonimas. 鈥濲ai veikiant 寞sijungia reptilijos smegenys 鈥� kovok b臈k arba sustink. O ir baim臈s suk臈l臈jas da啪nai yra neracionalus. D臈l to katalikui baim臈s reik臈t懦 vengti, j膮 dekonstruoti. Dievas dav臈 mums prot膮 ir jo vir拧enyb臋 prie拧 jausmus 鈥� b奴tent tai ir pak臈l臈 krik拧膷ioni拧k膮 Vakar懦 civilizacij膮 iki toki懦 bepreceden膷i懦 auk拧tum懦. Popie啪ius Jonas Paulius II yra labai gra啪iai pasak臋s, kad laisv臋 daugelis 寞sivaizduoja kaip galimyb臋 daryti tai, k膮 nori. Laisv臈, pasak jo, yra padaryti tai, k膮 privalom. Jeigu Dievas viskam turi plan膮, jeigu Jis mus myli, o mes sakom 鈥� 鈥瀟eesie Tavo valia kaip danguje, taip ir 啪em臈je 鈥� tai ko mums bijoti?鈥�, 鈥� dr膮sina pulkininkas Eugenijus Lastauskas.

Kunigas Moz臈 Mitkevi膷ius karo baim臈s tem膮 palie膷ia aptardamas Aprei拧kimo Jonui knygoje apra拧yt膮 eschatologin臋 kov膮:

鈥濪anguje 拧臈tonas 寞veiktas, nutrenktas 寞 啪em臋, ta膷iau jo kova dar nebaigta. Karas, arba kova, vis dar t臋siasi. Pasikeit臈 kovos laukas ir dabar tai 鈥� 啪em臈, kur 鈥炁�io pasaulio kunigaik拧tis鈥�, kupinas baisaus 寞nir拧io, 啪inodamas ma啪ai betur寞s laiko savo gaivali拧kam siaut臈jimui, pasitelkia 啪v臈r寞 i拧 j奴ros ir 啪v臈r寞 i拧 sausumos (Apr 13). Pirmasis i拧nyra i拧 j奴ros, simbolizuojan膷ios pirmin寞 chaos膮. 艩is 啪v臈ris galingas, pana拧us 寞 leopard膮, lokio kojomis, li奴to snukiu. Visi jo po啪ymiai pabr臈啪ia nevaldom膮 pl臈拧rum膮, o pats simbolis i拧rei拧kia korumpuot膮 politin臋 vald啪i膮. Antrasis 啪v臈ris, atslink臋s nuo sausumos, pana拧us 寞 avin臈l寞, ta膷iau kalbantis kaip slibinas. 艩is tarnauja pirmajam 啪v臈riui, versdamas visus jam lenktis ir garbinti jo atvaizd膮. Tai 鈥� ideologin臈s galios, tarnaujan膷ios politinei simbolis. 沤velgiant 寞 j寞 galima nesunkiai atpa啪inti ir korumpuoto religinio autoriteto veid膮.

Slibino ir jam tarnaujan膷i懦 啪v臈ri懦 galia neribota. Ta膷iau Aprei拧kimo Jonui knyga neketina i拧g膮sdinti j膮 skaitan膷i懦j懦, prie拧ingai 鈥� dr膮sinti. 鈥濻enoji gyvat臈鈥� demaskuojama. 沤monija 啪ino, kaip ji veikia ir ko siekia. 沤monija taip pat 啪ino, kad danguje 鈥瀊roli懦 kaltintojas ir 拧mei啪ikas鈥� nebeturi vietos. Kad ir koks baisus b奴t懦, kad ir kaip m臈gint懦 demonstruodamas savo gyvuli拧k膮 j臈g膮 d臈tis visagaliu, jis nepaj臈gus 寞veikti Dievo tautos鈥�, 鈥� u啪tikrina Moz臈 Mitkevi膷ius.

Kod臈l po Nepriklausomyb臈s atk奴rimo Lietuvoje statytos ba啪ny膷ios tokios did啪iul臈s, o j懦 architekt奴ra tokia keista? 漠 拧寞 klausim膮 Linos Mikalauskien臈s parengtame pokalbyje 鈥濸astat膮 skaityti tarsi knyg膮鈥� atsako architekt奴ros istorik臈 profesor臈 Marija Dr臈mait臈. Jos teigimu, 鈥瀟ai galime traktuoti kaip potraumin寞 rei拧kin寞: 50 met懦 vyk臋 religijos suvar啪ymai slopino ne tik tik臈jim膮, bet ir i拧naikino profesin臋 toki懦 pastat懦 projektavimo praktik膮. D臈l to akivaizdu, kad architektai ne啪inojo, kaip toki膮 architekt奴r膮 projektuoti, neper臈m臈 jokios tradicijos, netur臈jo menin臈s toki懦 statini懦 suvokimo koncepcijos, ikonografini懦 啪ini懦, netgi supratimo, kas yra liturgija, o neretai ir religinio s膮moningumo. Tod臈l ba啪ny膷ios tapdavo papras膷iausiu architekto savirai拧kos demonstravimu, siekiu konkre膷ioje vietov臈je palikti tam tikr膮 akcent膮. Pagelb臈ti m奴si拧kiams tada si奴l臈si Amerikos lietuviai, turintys 拧ioje srityje daug patirties, ta膷iau ta pagalba neapsiejo be 寞tamp懦 鈥� ka啪kod臈l man臈me geriau 啪inantys, kaip reikia projektuoti... Kita vertus, nema啪膮 寞tak膮 dar臈 ir kunig懦 tro拧kimas statyti kuo didesnius pastatus, nes buvo galvojama, kad po sovietme膷io draudim懦 visi tuoj gr寞拧 寞 ba啪ny膷ias, tod臈l j懦 reikia dideli懦, pana拧i懦 寞 tas, kurios statytos XIX a. pabaigoje panaikinus carinius draudimus,鈥� 鈥� 啪urnale 鈥濳elion臈鈥�  teigia profesor臈 Marija Dr臈mait臈, besid啪iaugianti tuo, kad 拧iandien statomos ba啪ny膷ios yra daug jaukesn臈s, o j懦 mastelis ir architekt奴rin臈 rai拧ka atspindi realyb臋, o ne nepamatuotus tro拧kimus.

Pareng臈 Giedrius Tama拧evi膷ius