蜜桃交友

Vadinasi, at?jo eil? aptarti ir svarbiausi? doryb? – meil?. ?Kokiais būdais siekiame meil?s ir kaip j? i?rei?kiame? Ar meil? galima ?sakyti, kaip girdime Evangelijoje? Galiausiai, kaip i? ties? myl?ti save?“ – ?iuos klausimus palie?ia daugelis ?iame ?Kelion?s“ numeryje skelbiam? tekst?.

Kaip dera meil? su karo baime? ? ?? klausim? atsakym? ie?koma dviejuose ?Nutylimos temos“ skiltyje skelbiamuose straipsniuose.

Pirmajame Au?ra ?ebatoriūt? kalbina pulkinink? Eugenij? Lastausk?, einant? Lietuvos kariuomen?s Gynybos ?tabo u? karin? rengim? ir pratybas atsakingos valdybos vir?ininko pareigas.

Pa?nekovas pabr??ia, kad baim? yra laisv?s antonimas. ?Jai veikiant ?sijungia reptilijos smegenys – kovok b?k arba sustink. O ir baim?s suk?l?jas da?nai yra neracionalus. D?l to katalikui baim?s reik?t? vengti, j? dekonstruoti. Dievas dav? mums prot? ir jo vir?enyb? prie? jausmus – būtent tai ir pak?l? krik??ioni?k? Vakar? civilizacij? iki toki? bepreceden?i? auk?tum?. Popie?ius Jonas Paulius II yra labai gra?iai pasak?s, kad laisv? daugelis ?sivaizduoja kaip galimyb? daryti tai, k? nori. Laisv?, pasak jo, yra padaryti tai, k? privalom. Jeigu Dievas viskam turi plan?, jeigu Jis mus myli, o mes sakom – ?teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir ?em?je – tai ko mums bijoti?“, – dr?sina pulkininkas Eugenijus Lastauskas.

Kunigas Moz? Mitkevi?ius karo baim?s tem? palie?ia aptardamas Aprei?kimo Jonui knygoje apra?yt? eschatologin? kov?:

?Danguje ??tonas ?veiktas, nutrenktas ? ?em?, ta?iau jo kova dar nebaigta. Karas, arba kova, vis dar t?siasi. Pasikeit? kovos laukas ir dabar tai – ?em?, kur ??io pasaulio kunigaik?tis“, kupinas baisaus ?nir?io, ?inodamas ma?ai betur?s laiko savo gaivali?kam siaut?jimui, pasitelkia ?v?r? i? jūros ir ?v?r? i? sausumos (Apr 13). Pirmasis i?nyra i? jūros, simbolizuojan?ios pirmin? chaos?. ?is ?v?ris galingas, pana?us ? leopard?, lokio kojomis, liūto snukiu. Visi jo po?ymiai pabr??ia nevaldom? pl??rum?, o pats simbolis i?rei?kia korumpuot? politin? vald?i?. Antrasis ?v?ris, atslink?s nuo sausumos, pana?us ? avin?l?, ta?iau kalbantis kaip slibinas. ?is tarnauja pirmajam ?v?riui, versdamas visus jam lenktis ir garbinti jo atvaizd?. Tai – ideologin?s galios, tarnaujan?ios politinei simbolis. ?velgiant ? j? galima nesunkiai atpa?inti ir korumpuoto religinio autoriteto veid?.

Slibino ir jam tarnaujan?i? ?v?ri? galia neribota. Ta?iau Aprei?kimo Jonui knyga neketina i?g?sdinti j? skaitan?i?j?, prie?ingai – dr?sinti. ?Senoji gyvat?“ demaskuojama. ?monija ?ino, kaip ji veikia ir ko siekia. ?monija taip pat ?ino, kad danguje ?broli? kaltintojas ir ?mei?ikas“ nebeturi vietos. Kad ir koks baisus būt?, kad ir kaip m?gint? demonstruodamas savo gyvuli?k? j?g? d?tis visagaliu, jis nepaj?gus ?veikti Dievo tautos“, – u?tikrina Moz? Mitkevi?ius.

Kod?l po Nepriklausomyb?s atkūrimo Lietuvoje statytos ba?ny?ios tokios did?iul?s, o j? architektūra tokia keista? ? ?? klausim? Linos Mikalauskien?s parengtame pokalbyje ?Pastat? skaityti tarsi knyg?“ atsako architektūros istorik? profesor? Marija Dr?mait?. Jos teigimu, ?tai galime traktuoti kaip potraumin? rei?kin?: 50 met? vyk? religijos suvar?ymai slopino ne tik tik?jim?, bet ir i?naikino profesin? toki? pastat? projektavimo praktik?. D?l to akivaizdu, kad architektai ne?inojo, kaip toki? architektūr? projektuoti, neper?m? jokios tradicijos, netur?jo menin?s toki? statini? suvokimo koncepcijos, ikonografini? ?ini?, netgi supratimo, kas yra liturgija, o neretai ir religinio s?moningumo. Tod?l ba?ny?ios tapdavo papras?iausiu architekto savirai?kos demonstravimu, siekiu konkre?ioje vietov?je palikti tam tikr? akcent?. Pagelb?ti mūsi?kiams tada siūl?si Amerikos lietuviai, turintys ?ioje srityje daug patirties, ta?iau ta pagalba neapsiejo be ?tamp? – ka?kod?l man?me geriau ?inantys, kaip reikia projektuoti... Kita vertus, nema?? ?tak? dar? ir kunig? tro?kimas statyti kuo didesnius pastatus, nes buvo galvojama, kad po sovietme?io draudim? visi tuoj gr?? ? ba?ny?ias, tod?l j? reikia dideli?, pana?i? ? tas, kurios statytos XIX a. pabaigoje panaikinus carinius draudimus,“ – ?urnale ?Kelion?“  teigia profesor? Marija Dr?mait?, besid?iaugianti tuo, kad ?iandien statomos ba?ny?ios yra daug jaukesn?s, o j? mastelis ir architektūrin? rai?ka atspindi realyb?, o ne nepamatuotus tro?kimus.

Pareng? Giedrius Tama?evi?ius