蜜桃交友

Bir啪elio prad啪ioje ital懦 kalba buvo i拧leista jo para拧yta biblin臈 ir dvasin臈 studija 鈥濴ozoriau, i拧eik!鈥�, kurioje ap啪velgiami su 拧iuo Evangelijoje pasakojamu 寞vykiu susij臋 tyrin臈jimai ir meditacijos apie jo prasmes. Knyga prasideda popie啪iaus Pranci拧kaus para拧yta pratarme. 鈥濸ope鈥� paklaus臈 j臈zuito, kaip Lozorius tapo vienu i拧 jo m臈gstamiausi懦 Evangelijos persona啪懦.

Pasak J. Martino SJ, viskas prasid臈jo nuo jaunyst臈je matyto ital懦 re啪isieriaus Franco Zeffirelli filmo 鈥濲臈zus i拧 Nazareto鈥�, kuriame Lozoriaus prik臈limas i拧 mirusi懦j懦 buvo viena dramati拧kiausi懦 scen懦. J臈zui pakvietus Lozori懦 i拧eiti, i拧 kapo i拧nyra 啪mogaus fig奴ra, visi lieka sukr臈sti, u啪 kadro skamba orkestro muzika.

Kas tas 啪mogus? Kas tas Lozorius? Kod臈l apie j寞 ma啪ai k膮 啪inau? Kas yra 拧ios seserys, kurios taip tiesmukai kreipiasi 寞 J臈z懦? Taip, pasak j臈zuito, prasid臈jo daugyb臈s met懦 paie拧kos, skirtos geresniam Lozoriaus pa啪inimui ir supratimui.

Svarbus buvo J. Martino apsilankymas Betanijoje, kur, pasak tradicijos, yra Lozoriaus kapas. Evangelijos pasakoja apie nepakartojamus 寞vykius, kurie 寞vyko tam tikru laiku tam tikroje vietoje tam tikriems 啪mon臈ms. Atsid奴rus tokioje vietoje galima geriau suprasti pat寞 evangelin寞 pasakojim膮.

Tad kai nusileido 寞 tams懦 ir dr臈gn膮 kap膮 Betanijoje, jis, pasak j臈zuito, pagalvojo 鈥� kaip a拧 膷ia galiu melstis? Po trumpos meditacijos pagal ignaci拧k膮j寞 dvasingum膮 atsak臈 sau: 鈥濭aliu melsti, kad palik膷iau kape kai kuriuos dalykus. Kokie dalykai mane suri拧a ir atima laisv臋? Kaip galiu i拧girsti Dievo bals膮, kvie膷iant寞 i拧eit寞 寞 gaiv懦 or膮?鈥�

Dvasinis i拧gyvenimas Lozoriaus kape buvo stiprus ir, pasak J. Martino SJ, kas kart膮, j寞 lankydamas su kitais piligrimais, ir juos kviet臈 medituoti, k膮 jie nori palikti 拧iame kape.  Ne vienas i拧臈jo i拧 kapo su a拧aromis akyse.

鈥濴ozoriaus istorija mums artima. Ji susijusi su kiekvienu i拧 m奴s懦. Kiekvien膮 akimirk膮 J臈zus mus kvie膷ia ir pra拧o eiti 寞 nauj膮 gyvenim膮, u啪 nugaros palikti visk膮, kas mus 寞kalina鈥�, 鈥� pa啪ym臈jo knygos 鈥濴ozoriau, i拧eik鈥� autorius.

沤inome, kad J臈zus i拧 mirusi懦j懦 pa拧auk臈 ir kitus 鈥� Sinagogos vyresniojo Jajiro dukter寞 (Mk 5) arba vienturt寞 na拧l臈s i拧 Najino miesto s奴n懦 (Lk 7), ta膷iau, prie拧ingai nei Lozoriaus atveju, ne啪inome j懦 vard懦. Tai rei拧kia, kad Lozoriaus ir jo seser懦 拧eima buvo gerai pa啪寞stama J臈zui ir pirmajam krik拧膷ioni懦 bendruomen臈s branduoliui. Evangelijos eilut臈s perduoda ir 拧ios 拧eimos nari懦 konkre膷ius bruo啪us. 艩tai, Morta, i拧girdusi apie ateinant寞 J臈z懦, strykteli ir b臈ga pas j寞, o Marija lieka namuose. Tai skirtingi asmenybi懦 tipai ir tuo pat metu Evangelijos epizodo istori拧kumo patvirtinimas.

J. Martino SJ knygoje daug 寞啪valg懦 gim臈 i拧 ignaci拧kojo meditacijos b奴do 鈥� 寞sijausti 寞 evangelini懦 寞vyki懦 persona啪us, kaip, beje, dar臈 jau 拧v. Pranci拧kus Asy啪ietis, atsistoti 寞 j懦 viet膮, i拧gyventi 寞vyk寞 鈥瀒拧 vidaus鈥� ir leisti Dievui veikti bei kalb臈ti per m奴s懦 vaizduot臋, emocijas, atsiminimus, tro拧kimus, 啪od啪ius. Jei Dievas gali veikti per sakramentus, muzik膮, gamt膮, santykius, kod臈l negal臈tum pasitelkti vaizduot臈s?

鈥濼urime paversti Evangelijos istorij膮 鈥瀞ava鈥�. Ir kai a拧 meld啪iuosi m膮stydamas apie Lozoriaus istorij膮, gali paai拧k臈ti kas nors kita nei tada, kai kitas meld啪iasi apie j膮 galvodamas. Dievo 啪odis yra gyvas, jis si奴lo mums skirtingus dalykus skirtingais m奴s懦 gyvenimo laikotarpiais. Kartais galime susitapatinti tai su vienu, tai su kitu epizode apra拧ytu veik臈ju鈥�, 鈥� svarst臈 J. Martinas, prisimin臋s savo pokalb寞 su kardinolu Timothy Dolanu, kuris, vadovaudamasis tokiu pat metodu, prie prakart臈l臈s pam臈gino 寞sijausti 寞 拧v. Juozapo viet膮, 寞sivaizduoti, kad yra Juozapas, kuriam Marija 寞 rankas atiduoda K奴dik寞. Po toki懦 pratyb懦 Evangelija, pripa啪ino kardinolas, kalb臈jo kitaip.

Kaip galima 寞sijausti 寞 Lozoriaus istorij膮, k膮 ji mums gali pasakyti? Pasak J. Martino, bent du dalykus. Pirmiausia, kad J臈zus dovanoja mums ir man gyvenim膮. Antra, kad Dievas kasdien mums sako: 鈥濱拧eik i拧 kapo!鈥� Vien膮 akimirk膮, primin臈 j臈zuitas, Lozoriaus sesuo Morta suabejojo, ar verta eiti prie jo kapo, 鈥� juk po keli懦 dien懦 jo k奴nas jau dvokia. O J臈zus vis tiek paliepia nuristi akmen寞. Nes jis nebijo jokio m奴s懦 sugedimo, m奴s懦 nuod臈mi懦, apie kurias g臈dijam臈s pasakoti net tiems, kuriais labiausiai pasitikime, dvoko. J臈zus nebijo m奴s懦 blogo kvapo, nori nuristi akmenis nuo m奴s懦 kap懦 ir pa拧aukti atgal 寞 gyvenim膮. (RK / Pope)