Kunigas iš Zambijos: „Bažnyčia – viešbutis šventiesiems, ligoninė nusidėjėliams"
Prieš antrąją Vyskupų sinodo apie sinodinę Bažnyčią sesiją, kuri vyks 2024 m. spalį, gegužės mėnesį buvo susirinkę keli šimtai kunigų iš viso pasaulio, atstovaujančių parapijoms.
Renginyje dalyvavęs kunigas iš Zambijos Cletus Mwiila Vatikano radijui kalbėjo, kad Bažnyčia galėtų tapti „viešbučiu šventiesiems ir ligonine nusidėjėliams“.
Po Vatikano II Susirinkimo Bažnyčia įsipareigojo sekti Šventosios Dvasios vedimu ir pradėti atnaujintą misionierišką kelią, pažymėjo jis ir nurodė, kad po daugelio metų iššūkiai tebėra aktualūs.
2021 m. popiežius Pranciškus pradėjo Sinodą apie sinodiškumą – ilgametę pasaulinę iniciatyvą, kurios tikslas ugdyti labiau dalyvaujančią Bažnyčią. Kun. Cletus, aktyviai įsitraukęs į sinodiškumo kelią, dalijasi savo patirtimi.
Sinodinį judėjimą jis apibūdino kaip „pokyčių vėją“, kuris ragina Bažnyčią įsiklausyti, mokytis nuolankumo ir įtraukties. Jis pabrėžė būtinybę peržvelgti kunigų ir vienuolių formaciją, skiriant ypatingą dėmesį toms vertybėms.
Pasak jo, žiniasklaida vaidina lemiamą vaidmenį šiuolaikinėje evangelizacijoje, tad reikia integruoti žiniasklaidos pažinimą į kunigų ir vienuolių formacijos programas, kad jie išliktų kompetentingi šiuolaikiniame pasaulyje.
Kun. Cletus taip pat mano, kad reiktų keisti aukų už bažnytinius patarnavimus praktiką, kad nebūtų atstumiami žmonės, kurie neišgali nieko paaukoti.
Zambijos kunigas įsivaizduoja svetingą bažnyčią, kurioje yra vietos visiems, ypač tiems, kurie nutolo, bet nepaisant praeities jaustųsi priimti ir galėtų grįžti prie tikėjimo.
„Norėčiau, kad parapija, kuriai vadovauju, taptų šventųjų viešbučiu ir nusidėjėlių ligonine“, – pasidalijo savo vizija kunigas.
Jis priminė, kad sinodinės Bažnyčios sąvoka reiškia „kelionę kartu, tad svarbu įtraukti visus – esančius periferijoje, ligonius, vargšus, jaunus, pagyvenusius žmones. Baigdamas kunigas iš Zambijos išreiškė viltį, kad Sinodas gali padėti įgyvendinti popiežiaus Pranciškaus viziją dėl sinodinės bažnyčios, kuri tarnautų kaip „sielos lauko ligoninė“.
Leisdamasi sinodiškumo keliu, Bažnyčia gali judėti į priekį kaip bendruomenė, vieninga savo misijoje, kur niekas neliktų nuošalyje.
(DŽ/Pope)