蜜桃交友

Kunigas pasakoja apie savo pa拧aukim膮, kunigyst臈s keli膮, lig膮. 鈥濸a拧aukimas gim臈 kartu su manimi, nuo ma啪ens jau膷iau tro拧kim膮 tapti kunigu鈥�. Tam 寞takos tur臈jo ir mama, kuri per Mi拧ias nuolat klausdavo, ar ma啪asis Manuelis nenor臈t懦 b奴ti kunigu.  Kai jam buvo de拧imt met懦, mokykloje  lank臈si misionierius kombonietis ir 寞kv臈ptai kalb臈jo apie misionieriaus pa拧aukim膮. Tada Manuelis nei拧dr寞so prisipa啪inti, kad nor臈t懦 b奴ti misionieriumi Afrikoje, ta膷iau po to, mokytojos padr膮sintas, 寞stojo 寞 seminarij膮.

Kelias buvo ilgas, pilnas dvejoni懦 jau nuo paauglyst臈s. B奴damas novicijumi, per rekolekcijas nu臈jo pas dvasin寞 palyd臈toj膮 ir prisipa啪ino, kad bijo. Kunigas jam atsak臈, kad ir kiti jo bendra啪ygiai bijo, paskatindamas j寞 鈥瀠啪simerkti, pasitik臈ti Dievu ir pasiry啪ti 拧uoliui鈥�. Jis taip ir padar臈. Ta膷iau abejon臈s gr寞啪davo. Dievo 啪enklu tapo dvi merginos, pad臈jusios priimti sprendim膮. 1977 m. vasar膮 jis kartu su kitais studentais dirbo viename Londono restorane. Su啪inoj臋, kad jis seminaristas, jie jam pasak臈, kad pasteb臈jo jame ka啪k膮 ypatinga, ir paragino j寞 toliau eiti tuo keliu. Jis pri臈m臈 sprendim膮, gr寞啪o 寞 Rom膮 baigti studij懦 ir 臈m臈 rengtis am啪iniesiems 寞啪adams bei kunigyst臈s 拧ventimams. Prie拧 拧ventimus t臈vai jam papasakojo apie 寞啪ad膮 Dievui, kad pirmasis vaikas, jei gims s奴nus, tetamp膮s kunigu, tik niekada jam apie tai nesak臋, nes nenor臈j臋 daryti 寞takos jo pasirinkimui.

Iki 2010 m. kun. Manuelis darbavosi 寞vairiose bendruomen臈se, kol prad臈jo justi, kad darosi sunku vaik拧膷ioti. I拧 prad啪i懦 paman臈, kad tai fizin臈s veiklos tr奴kumas ir 臈m臈 daugiau sportuoti. Kadangi tai nepad臈jo, apsilank臈 pas kelet膮 gydytoj懦. Po kiek laiko su啪inojo diagnoz臋, kuri atrod臈 kaip  nuosprendis, 鈥� 拧onin臈 amiotrofin臈 skleroz臈. Gydytojas paai拧kino, kad ligos eiga ai拧ki 鈥� vaik拧膷iojimas su ramentais, tada ve啪im臈lis, tada...

Manuelis pad臈kojo ir gr寞啪o 寞 Afrik膮 u啪baigti paskutini懦 misijos m臈nesi懦, tada parvyko 寞 Europ膮. Kaip reagavo 寞 diagnoz臋? Prisimena, kad pirm膮j膮 nakt寞 verk臈, v臈liau Dievas padovanojo jam gili膮 ramyb臋, kurios nesitik臈jo ir kuri nuo to laiko j寞 visuomet lydi. I拧 prad啪i懦 klaus臈 sav臋s, kod臈l b奴tent jam tai nutiko, o v臈liau at臈jo atsakymas 鈥� o kod臈l ne jam, ar jis privilegijuotas?

Da啪nai Manuelis galvodavo apie tai, kas bus, kai taps savo k奴no kaliniu, ta膷iau tikrumas jam teik臈 ramyb臋 鈥� jis bus ne vienas, Vie拧pats bus kalinys jame. J寞 lankydavo mintys, kad bus visai izoliuotas, ta膷iau, kita vertus, j寞 guod臈 tai, kad gal臈s gyventi vidin寞 gyvenim膮 savo 拧irdies katedroje. Dabar, paklaustas, kaip jam sekasi, atsak臈, kad jis turi abonement膮 laikytis gerai, o u啪 拧寞 abonement膮 moka daugyb臈 啪moni懦, kurie u啪 j寞 meld啪iasi.

I拧 prad啪i懦 jis man臈, kad jam liko gyventi vos pora met懦. Dabar jau pra臈jo dvylika. Dvasininkas prisideda prie broli懦 formacijos, suk奴r臈 tinklara拧t寞 , kur dalijasi med啪iaga formacijai, 寞啪valgomis ir tik臈jimu. Kunigas Manuelis sako, kad ne寞galiojo ve啪im臈lis tapo jo sakykla skelbti Dievo 啪od寞. 鈥濵奴s懦 kry啪ius yra tinkamiausia vieta skelbti Dievo 啪od寞.  Matau save kaip prana拧膮 Jon膮 banginio viduriuose, kuris mane ne拧a ten, kur Dievas nori鈥�, 鈥� sako misionierius.

Nuo 2018 m. kunigas Manuelis visi拧kai nebegali jud臈ti, yra priklausomas nuo kit懦. Jam tai tarsi neturto 寞啪ado i拧gyvenimas 鈥� kad turi poreiki懦 ir turi visko pra拧yti. Kartu tai yra galimyb臈 augti d臈kingumu u啪 ma啪us dalykus, d臈koti Dievui u啪 jam padedan膷i懦  啪moni懦 dosnum膮, kuriems atsid臈koja 拧ypsena ir palaiminimu 拧irdyje. Bendrauja akimis 鈥� tai vienintel臈 k奴no dalis, kuri膮 gali judinti. Akimis ir ra拧o, nes kompiuteryje 寞diegta sistema, nuskaitanti aki懦 judesius, 鈥� vienas i拧 technikos stebukl懦.

Kartais sunkiai sergantys 啪mon臈s pyksta ant Dievo. Koks jo santykis su Dievu? 鈥濻usirg臋s atradau Dievo dosnum膮. Kai Vie拧pats mane aplank臈 su liga, spontani拧kai nor臈jau su拧ukti: 鈥濾ie拧patie, tu vagis!鈥� Vis k膮 nors atimdavo i拧 man臋s. Ta膷iau supratau, kad tai ypatingas vagis 鈥� ka啪k膮 i拧sine拧damas jis palieka kai k膮 vertingesnio鈥�. Kaip paraginim膮 kitiems, kurie ken膷ia, yra nelaimingi, kunigas Manuelis perduoda 鈥� gyvenimas pilnas galimybi懦, jei u啪siveria vienos durys, atsiveria kitos, tik kartais mes liekame prie拧ais tas u啪siv臈rusias duris. Ta膷iau reikia apsi啪valgyti ir pamatyti kitas galimybes, nauj膮 gyvenimo vizij膮.

Ligos eigoje jam daug pad臈jo tik臈jimas. 沤inoma, yra ypatingai sunki懦 moment懦. Tikin膷iajam tai yra vilties ir tik臈jimo gyvenimo pergal臈s, kurios prad啪ia yra kry啪ius ir mirtis, valanda. 鈥濶etikintiesiems nor臈膷iau pasakyti, kad pasitik臈t懦 gyvenimo gro啪io instinktu. Tai irgi yra vilties kelias, kuris, nors ir nes膮moningai, veda 寞 Gyvenim膮 (i拧 did啪iosios raid臈s)鈥�.

(D沤/Vatican news)