ҽ

Akashas Bashiras (1994–2015) Akashas Bashiras (1994–2015) 

Galbūt jau netrukus – oficialus pirmojo pakistaniečio kankinystės pripažinimas

Ataskaitos, kuriose kalbama apie religijos laisvės pažeidimus ir krikščionių persekiojimus, pirmame kraštų dešimtuke dažnai minimas Pakistanas, kuriame krikščionių mažumoms tenka atlaikyti labai didelį socialinį spaudimą, diskriminaciją, smurto pliūpsnius ir gyvybes kainuojančias atakas. Tačiau šiame kontekste taip pat yra herojiškų tikėjimo liudijimų, o jų autoriai – ne vien Pakistane, bet ir visoje Bažnyčioje bus minimi kaip tikėjimo kankiniai.

Apie tai užsimena kun. Alberto Royo Mejía, Šventųjų skelbimo dikasterijos Tikėjimo gynėjas. Tai pareigūnas, kuris kritišku žvilgsniu peržiūri beatifikacijos ir kanonizacijos bylas ir gali nurodyti sustabdyti jų eigą. Pirmieji tokie pareigūnai šventųjų skelbimo bylose pradėjo darbuotis prieš tris amžius. Tačiau jis yra ne, kaip kartais rašoma populiariojoje literatūroje, „velnio advokatas“, bet Bažnyčios tikėjimo ir intereso gynėjas, turintis pareigą užtikrinti, kad palaimintaisiais ir šventaisiais būtų vadinami tie, kurie tokio ypatingo pripažinimo iš tiesų nusipelnė.

Ispanų katalikų interneto svetainei  „Vida Nueva“ Šventųjų skelbimo dikasterijos Tikėjimo gynėjas užsiminė, kad jauno pakistaniečio kataliko Akasho Bashiro kankinystės tyrimas yra kone baigtas, o tai didelis postūmis jo beatifikacijos byloje. Jei ji bus užbaigta sėkmingai, Pakistano krikščionių bendruomenė sulauks pirmojo šių laikų palaimintojo kraštiečio.

Akashui Bashirui šio birželio 22-ąją būtų sukakę lygiai 30 metų, bet jo gyvybė buvo pasiglemžta 2015 metų teroristiniuose džihadistiniuose išpuoliuose prieš dvi Lahoro miesto bažnyčias – katalikams priklausančią Šv. Jono ir anglikonams priklausančią Kristaus parapijines bažnyčias. Lahoro miestas yra vienas iš didžiausių krašte, jame gyvena keliolika milijonų asmenų, o apie 100 000 iš jų yra krikščionys. Tai viena iš didžiausių regioninių krikščionių bendruomenių Pakistane.

Atsakomybę už teroristines atakas 2015-ųjų kovo 15-ąją, vieną gavėnios sekmadienį, prisiėmė teroristinė grupuotė Tehreek-e-Taliban Pakistan Jamaatul Ahrar. Jos pasiųsti sprogdintojai savižudžiai bandė įeiti į bažnyčias, kad nusineštų su savimi į aną pasaulį kuo daugiau gyvybių – vyrų, moterų, vaikų, pagyvenusių žmonių.

Akashas Bashiras, budėtojas savanoris, pastebėjo vieną iš jų, mėginantį įsiveržti pro šoninį įėjimą, puolė prie jo ir iš visų jėgų apkabino. „Mirsiu, bet neleisiu tau įeiti“, – sušuko jis teroristui. Po trumpos kovos šis detonavo sprogmenį, kuris nusinešė jo, jį laikiusio jaunuolio ir dar dviejų žmonių gyvybes. Tačiau, kaip visi sutaria, jei jam būtų pavykę prasiveržti, žuvusiųjų būtų keliomis dešimtimis daugiau.

Kai jo tėvai krikščionys iš provincijos persikėlė į Lahorą,  Akashas Bashiras mokėsi profesinėje Lahoro Don Bosco saleziečių mokykloje, aktyviai dalyvavo saleziečių jaunimo  ir Šv. Jono parapijos veikloje, dažnai savanoriaudavo, kaip kad ir lemtingąją dieną, įvairiose iniciatyvose. Jis žinojo apie riziką, mat teroro išpuoliai prieš bažnyčias jau buvo ne kartą surengti, įskaitant didelę 2013 metų ataką Pešavare. Taip pat, kaip ir daugelis, žinojo apie bauginimus – prie mokyklos vartų klijuojamus lapus su grasinimais, piktas replikas gatvėje. 

Įvertinus visas aplinkybes, 2022 metų sausio 30-ąją buvo pradėta Akasho Bashiro beatifikacijos byla vyskupijos lygiu, o Šv. Jono parapiją šiandien gausiai lankantys katalikai kaskart išvysta ir didelę jaunuolio, galbūt būsimo palaimintojo, nuotrauką. (RK / Pope)

2024 birželio 07, 14:03