蜜桃交友

Anuo metu J臈zus kalb臈jo savo mokiniams: 鈥濳aip mane T臈vas myl臈jo, taip ir a拧 jus myl臈jau. Pasilikite mano meil臈je! Jei laikysit臈s mano 寞sakym懦, pasiliksite mano meil臈je, kaip a拧 kad vykdau savo T臈vo 寞sakymus ir pasilieku jo meil臈je. A拧 jums tai kalb臈jau, kad jumyse b奴t懦 manasis d啪iaugsmas ir kad j奴s懦 d啪iaugsmui nieko netr奴kt懦. Tai mano 寞sakymas, kad vienas kit膮 myl臈tum臈te, kaip a拧 jus myl臈jau. N臈ra didesn臈s meil臈s, kaip gyvyb臋 u啪 draugus atiduoti. J奴s b奴site mano draugai, jei darysite, k膮 jums 寞sakau. Jau nebevadinu j奴s懦 tarnais, nes tarnas ne啪ino, k膮 veikia jo 拧eimininkas. Jus a拧 draugais vadinu, nes jums visk膮 paskelbiau, k膮 buvau i拧 savo T臈vo gird臈j臋s. Ne j奴s mane i拧sirinkote, bet a拧 jus i拧sirinkau ir paskyriau, kad eitum臈te, duotum臈te vaisi懦 ir j奴s懦 vaisiai i拧likt懦, 鈥� kad ko tik pra拧ytum臈te T臈v膮 mano vardu, jis visa jums duot懦. A拧 jums tai 寞sakau: vienam kit膮 myl臈ti!鈥� (Jn 15, 9鈥�17)

LAIMINGI KRIK艩膶IONYS

Klausantis 拧io sekmadienio Evangelijos, kyla klausimas: 鈥濳od臈l?鈥� Kod臈l, 啪velgdami 寞 savo seseris ir brolius krik拧膷ionis, nematome j懦 veiduose ir 拧irdyse 鈥瀌啪iaugsmo, kuriam nieko netr奴ksta鈥�? Kod臈l, u啪uot sutik臋 krik拧膷ionis, su d啪iaugsmu ateinan膷ius 寞 ba啪ny膷i膮, trok拧tan膷ius susitikti su J臈zumi ir savo tik臈jimo broliais bei seserimis, kur kas da啪niau susiduriame su suaugusiais katalikais, sakan膷iais, kad neturi laiko ar noro melstis, su jaunuoliais, kurie nenori n臈 gird臈ti apie 臈jim膮 寞 ba啪ny膷i膮, su paaugliais, purk拧taujan膷iais kaskart, kai t臈vai jiems sako: 鈥濶agi, eikime 寞 Mi拧ias!鈥�, ar net ir pagyvenusiais 啪mon臈mis, kurie tvirtina, jog prarado tik臈jim膮 arba nebegali melstis taip, kaip anks膷iau? 沤inoma, yra krik拧膷ioni懦, kurie mielai susitinka su J臈zumi ta膷iau, be abejo, jie sudaro ma啪um膮鈥�

Did啪ioji dauguma m奴s懦, krik拧膷ioni懦, nei拧skiriant ir dvasinink懦, savo tik臈jimo gyvenim膮 ir buvim膮 Ba啪ny膷ioje i拧gyvena kaip na拧t膮, varg膮, kartais kaip priespaud膮, da啪nai kaip prievol臋 ar 寞sakym膮, geriausiu atveju kaip pareig膮... Pana拧u, kad tikintieji nesiklaus臈 ar nem臈gino suprasti 拧iandien Evangelijoje skaitom懦 J臈zaus 啪od啪i懦. Anot jos, J臈zus mums yra viskas. Jis n臈ra tik Mokytojas, Jis n臈ra vien kan膷ia, Jis n臈ra priverstinis m奴s懦 pasirinkimas. J臈zaus ne寞manoma sutapatinti su 寞sakym懦 rinkiniu: Jis yra visi拧ka prie拧ingyb臈!

Vie拧pats mums duoda tik vien膮 寞sakym膮 鈥� myl臈ti. Jis sako, kad ne mes turime priverstinai rinktis J寞 ar stoti prie拧 J寞, bet Jis pats mus pasirinko. Tai gniau啪ia kvap膮, nes leid啪ia suprasti, kad tai, ko I拧ganytojas mus i拧mok臈, skirta tam, kad suteikt懦 mums d啪iaugsmo, ir kad tam  d啪iaugsmui 鈥瀗ieko netr奴kt懦鈥�. Jis kyla i拧 suvokimo, kad mes esame Dievui reikalingi, ir kad Jis nori m奴s懦 gyvenimui suteikti daugiau spalv懦 ir gro啪io.

Tai paskata, kad m奴s懦 tarpe b奴t懦  bent 拧iek tiek ma啪iau ni奴ri懦, li奴dn懦 ir pikt懦 veid懦, bent jau ne b奴nant ba啪ny膷ioje, ne prie Vie拧paties altoriaus. Juk J臈zus m奴s懦 nevadina 鈥瀟arnais鈥�, o 鈥瀌raugais鈥�. Sunku ir 寞sivaizduoti, k膮 rei拧kia: tur臈ti Diev膮 draugu!

Tad kod臈l mes, krik拧膷ionys, nesugebame ai拧kiai parodyti, kad b奴ti J臈zaus sek臈jais yra gra啪u ir suteikia d啪iaugsm膮, tikr膮, visi拧k膮 d啪iaugsm膮? Galb奴t, atsakym膮 mums gal臈t懦 duoti istorija, per kuri膮 tikin膷i懦j懦 bendruomen臈, Ba啪ny膷ia, plauk臈, kankinama baim臈s, da啪nai vargingai irkluodama ir nuleidusi bures, u啪uot leidusi Dvasiai i拧p奴sti jas savo galia. Netrukus taip ir atsitiko: apa拧tal懦 aukso am啪ius, kai jie, nepaisydami persekiojim懦, dr膮siai ir su d啪iaugsmu skelb臈 Evangelij膮, baig臈si. Tada Ba啪ny膷ia 臈m臈 bijoti Dvasios galios, 臈m臈 Ja nebepasitik臈ti, atsirado nuomon臈, kad b奴ti mokiniais rei拧kia, jog mes turime pasirinkti J臈z懦, kaip Mokytoj膮, pamir拧dami, kad tai Jis mus i拧sirinko.

Buvo pasirinktas artimiausias 鈥� vald啪ios kelias. Ba啪ny膷ia prad臈jo u啪sidaryti savyje, stengdamasi 寞sitvirtinti, apginti savo interesus, gelb臈ti tai, k膮 buvo galima i拧gelb臈ti, ir pra拧yti vis懦 laik懦 galing懦j懦 pad臈ti jai i拧laikyti savo pozicijas bei 寞gytas teises. 沤inoma, Ba啪ny膷ioje jaut臈m臈s saug奴s, u啪tikrinti, ta膷iau Ba啪ny膷ia su u啪darytomis durimis negina t懦, kurie joje randa prieglobst寞, bet papras膷iausiai juos dusina. O kai jautiesi u啪dus臋s ir u啪darytas, nesijauti gerai: nor臈tum i拧eiti ir kv臈puoti, bet negali to padaryti, nes, jei taip pasielgsi, jausiesi stebimas, teisiamas, smerkiamas. Galiausiai susitaikai su tuo, kad esi u啪darytas, bet tada negali b奴ti laimingas. Galb奴t, netgi b奴sime geri krik拧膷ionys, nes, neapleid啪iant sav懦j懦 gret懦 ir ne啪i奴rint pro lang膮, lengviau laikytis vis懦 寞sakym懦 ir priesak懦, bet laimingais krik拧膷ionimis niekada neb奴sime.

Adolfas Gru拧as