蜜桃交友

鈥濼urinys daugiau ar ma啪iau priklaus臈 nuo m奴s懦, klebon懦, noro dalytis, kalb臈ti. Buvo svarstomi klausimai kaip Ba啪ny膷ia eina sinodi拧kumo keliu, kaip ji tampa misijos Ba啪ny膷ia. Buvo aptariamai ir praktiniai dalykai, svarstomi septyniolikoje kalbini懦 grupi懦, ma啪daug po dvylika dalyvi懦 kiekvienoje grup臈je. M臈ginome diskutuoti, atsakyti 寞 klausimus naudodami 鈥瀙okalbio Dvasioje鈥� metod膮. Jis yra pasi奴lytas kaip Sinodo bendravimo ir kalb臈jimo b奴das. Tur臈jome prog膮 j寞 per tas tris dienas i拧bandyti. Galiu pasakyti, kad tarp vaisi懦, kuriuos a拧 i拧sive啪u, yra tai, kad  patik臈jau, jog tai yra geras ir tinkamas metodas, kad 拧io instrumento naudojimas 鈥� tai b奴das b奴ti sinodine Ba啪ny膷ia. Pradedama nuo maldos, kiekvienam suteikiamos keturios minut臈s, per kurias po maldos ir tylos tam tikru klausimu pasisako. Niekas nepertraukin臈ja, nereplikuoja, ne寞sivelia 寞 diskusij膮 ar komentavim膮. Staigaus atliepo ar staigaus dalijimosi nesubrandintu 啪od啪iu pristabdymas 拧iek tiek sulaiko 啪mogi拧k膮j寞 veikim膮 ir leid啪ia Kitam mumyse ir per mus prabilti. Saky膷iau, 拧is metodas mus atv臈r臈 pokalbio dr膮sumui ir gilumui. Gal臈jome b奴ti ram奴s, kad b奴sime i拧klausyti, kad kiekvienas tur臈sime galimyb臋 ka啪k膮 pasakyti ir atsiliepti. Ta膷iau m奴s懦 啪od啪iai turi b奴ti subrandinti Dvasioje.

Sinodinis klebon懦 susitikimas

Buvo galimyb臈 ne tik kalb臈ti ir diskutuoti grup臈se, bet taip pat, i拧klausius grupi懦 narius ir ekspertus, pasidalyti savo mintimis bendrame pos臈dyje. Jutau pareig膮 ir Dvasios vedim膮 pasidalyti savo nuomone skirtingais klausimais per visas tris dienas.

Pirm膮 kart膮 鈥� kai buvo akcentuota pastoracijos taryb懦 ir pasaulie膷i懦 寞traukimo 寞 parapij懦 gyvenim膮 svarba. Noras, kad kuo daugiau pakrik拧tyt懦j懦 pasaulie膷i懦 b奴t懦 寞traukta 寞 Ba啪ny膷ios gyvenim膮, yra geras ir teisingas, bet reikia pad臈ti vieni kitiems save ugdyti Dievo Dvasioje, kad tie susitikimai neb奴t懦 persunkti to, d臈l ko popie啪ius Pranci拧kus nuolat m臈gina mus 寞sp臈ti, 鈥� supasaul臈jimo dvasios. D臈l to reikia nuolat b奴ti mokinyst臈s kelyje. Pasidalyti su kitu, jeigu tu jau patyrei ar 啪inai daugiau, bet tu ne啪inai visko, tu ir toliau keliauji mokinyst臈s keliu. Yra dalyk懦, kuriuos tur臈si suprasti, su啪inoti i拧 kit懦, kurie jau t膮 patirt寞 galb奴t turi. Tai ir yra nuolatin臈 mokinyst臈, buvimas m奴s懦 Vie拧paties mokykloje, sekant jo 啪od啪iu, jo Dvasia.

Antr膮 kart膮 kreipiausi 寞 visus dalyvius, kai buvo kalbama apie pa拧aukimus. Jutau, kad Dvasia kviet臈 pasidalyti savo asmeniniu supratimu, kod臈l neskatinu pa拧aukim懦 寞 kunigyst臋 Lietuvoje. J懦 neskatinu tod臈l, kad negaliu 拧iandien atsakyti, 寞 koki膮 kunigyst臋 mes kvie膷iame jaunus 啪mones. Jeigu mes iki galo nesuprantame, kokia 拧iandien yra kunigyst臈s esm臈 ir kokia tai tarnyst臈, tai kvietimas, kad jie b奴t懦 tu拧t臈jan膷i懦 parapij懦 pastat懦 kaip muziej懦 pri啪i奴r臈tojai, nemotyvuoja. Ba啪ny膷ios buvusios didyb臈s tinklo prie啪i奴ra nemotyvuoja nei m奴s懦, esan膷i懦 tarnyst臈je, nei tuo labiau jaun懦 啪moni懦, kurie sako: 鈥濶enorime b奴ti muziej懦 pri啪i奴r臈tojai. Nenorime b奴ti strukt奴r懦 ir pastat懦 saugotojai, stog懦 lopytojai ir kt.鈥�. Tad 寞 koki膮 kunigyst臋 kvie膷iame? Buvo gera gird臈ti labai daug broli懦 kunig懦 i拧 viso pasaulio atsiliepim懦, kad tai ir j懦 r奴pestis, ir j懦 skausmas. Jie irgi pasigenda dr膮saus naujo impulso, naujos tikrov臈s, kad prad臈tume savo veikim膮 ne nuo prisiminim懦, kas buvo ir kaip buvo, bet nuo to, kur dabar esame.

Tre膷iasis kartas. Per tas tris dienas nebuvo i拧keltas pamatinis dalykas, nebuvo u啪duotas svarbiausias klausimas. Kalb臈jom臈s apie sinodi拧kum膮 kaip m臈ginim膮 padaryti Ba啪ny膷i膮 v臈l reik拧ming膮 ir reikaling膮, ypatingai toms visuomen臈ms ir tose visuomen臈se, kuriose mes tarnaujame. Kam jos 拧iandien reikia? K膮 mes, kaip kunigai, kaip Ba啪ny膷ia, darome? Sakiau, kad jeigu suprantame sinodi拧kum膮 kaip nor膮 i拧siai拧kinti, kas padarys mus reik拧mingus ir priimtinus pasauliui, tai jau bus klaida. Mes neturime b奴ti priimtini pasauliui jo terminais. Turime b奴ti pasireng臋 priimti pasaul寞, kai pasauliui reik臈s to, k膮 tik mes, kaip krik拧膷ionys, esame gav臋 ir turime, kai reik臈s vilties, kai reik臈s Evangelijos 啪inios. Jei jos nepra拧oma ar kol jos nepra拧oma, nerei拧kia, kad mes neturime nieko daryti. Mes turime visapusi拧kai rengtis susitikimui 鈥� dvasi拧kai, intelektualiai, emoci拧kai, b奴ti subalansuotais, o ne pavargusiais, u啪sidariusiais, susisukusiais 啪mon臈mis. Turime rengtis b奴ti tokiais, kad, kai reik臈s atsiliepti, tur臈tume j臈g懦 atlikti skelbimo ir dalijimosi tarnyst臋.

Turime 啪i奴r臈ti, kad m奴s懦, kunig懦, asmenin臈 kult奴ra neb奴t懦 atstumianti, kad mes nekurtume ka啪kokios pseudokult奴ros, kuri 啪mones glumina ir dar labiau atitolina nuo 啪inios, kuri膮 turime perduoti. Reikia nuolankumo, paprastumo, atvirumo, kad neatstumtume nuo 啪inios, kuri膮 turime perduoti, arba kad nekeltume savo sukurt懦 s膮lyg懦, kas gali j膮 gird臈ti, kas negali.鈥�

(jm / Pope)

Sinodinis klebon懦 susitikimas