蜜桃交友

DU I艩臇JIMAI

Mons. A. Gru拧as

Pra臈jus keturiasde拧im膷iai dien懦 po Velyk懦 拧ven膷iame J臈zaus 沤engim膮 寞 dang懦, drauge laukdami Sekmini懦鈥�

Iki penktojo am啪iaus visus 拧iuos 寞vykius ap臈m臈 viena 拧vent臈: J臈zus mir臈 ir prisik臈l臈, 寞啪eng臈 寞 dang懦 ir pasiliko tarp m奴s懦 su 艩vent膮ja Dvasia. Visos dabartin臈s 拧vent臈s - tai trys vieno Prisik臈limo 寞vykio aspektai.

Sulaukus 艩e拧tini懦, ko gero, ne vienam kyla klausimas: ar Vie拧pats negal臈jo pasilikti? Kod臈l Jis i拧keliavo? Ar negal臈jo pasilikti tarp m奴s懦 kaip Prisik臈lusysis? Ar taip neb奴t懦 buv臋 geriau?

Tikrai ne, ir u啪 tai tik reikia d臈koti Dievui. Tik d臈l to, kad J臈zus 寞啪eng臈 寞 dang懦, 拧iandien galime 拧v臋sti am啪in膮 Jo buvim膮 tarp m奴s懦. J臈zui reik臈jo i拧silaisvinti i拧 laiko ir erdv臈s pan膷i懦, kad gal臈t懦 galutinai vienu metu ir am啪inai b奴ti kiekviename pasaulio kampelyje. 艩is b奴das 鈥� tai galimyb臈, suteikta kiekvienam 啪mogui, kad jis tur臈t懦 teis臋 pasakyti: 鈥濧拧 galiu susitikti su Prisik臈lusiuoju鈥�.

Nuo tos akimirkos niekas negali sakyti: 鈥濪ievas nepa啪寞sta kan膷ios鈥�, arba: 鈥濳膮 bendro Dievas turi su mano gyvenimu?鈥�. Niekas negali sakyti: 鈥濪ievas nepa啪寞sta sunkaus darbo!鈥� ar netgi: 鈥濪ievas nepa啪寞sta mirties鈥�. Dabar Dievas visa tai 啪ino. Nuo tos dienos niekas, i拧skyrus nuod臈m臋, Dievui n臈ra svetima.

Sugr寞啪damas pas T臈v膮 J臈zus pasi臈m臈 su savimi vis膮 m奴s懦 啪mogi拧kum膮. Nuo tada T臈vo 啪vilgsnis apr臈pia m奴s懦 d啪iaugsmus ir skausmus. Trumpai tariant, niekas, kas daro mus 啪mon臈mis, dabar Dievui n臈ra ne啪inoma! Dabar visi galime patirti Diev膮, nes Jis gyvena mumyse.

艩iandien 拧ven膷iame du i拧臈jimus: J臈zus i拧eina pas T臈v膮, o apa拧talai kvie膷iami eiti 寞 pasaul寞 ir skelbti ger膮j膮 naujien膮 apie T臈v膮, kuris beproti拧kai ir laisvai mus myli. Tai pirmoji i拧keliaujanti Ba啪ny膷ia.

鈥濫ikite 寞 vis膮 pasaul寞 ir skelbkite Evangelij膮 visai k奴rinijai鈥�, sako savo mokiniams Vie拧pats. Ypa膷 拧iais laikais pasauliui reikia 鈥瀏erosios naujienos鈥�.

艩is nurodymas 拧iandien skamba kiekvienam i拧 m奴s懦. J臈zus nesako: 鈥濷rganizuokite vakar臈lius, renkite demonstracijas, u啪imkite svarbias pareigas visuomen臈je. Tiesiog: 鈥濻kelbkite Evangelij膮! Neskelbkite kult奴ros, teologijos ar ideologijos, tik Evangelij膮鈥�. J臈zus pra拧o t臋sti 沤od啪io tarnyst臋.

沤inoma, daugeliui m奴s懦, siekian膷i懦 kuo didesnio efektyvumo, 拧is paliepimas gali skamb臈ti tarsi naivumo vir拧奴n臈. Nejaugi 寞manoma pakeisti pasaul寞 啪od啪iu? Ta膷iau i拧 ties懦 n臈ra nieko stipresnio u啪 啪od寞, nes jis prabyla 寞 啪mogaus prot膮 ir laisv臈s siek寞.

Mums, kad ir kokie silpni b奴tume, Vie拧pats patiki Evangelij膮, tarsi lob寞, saugom膮 trapiuose moliniuose induose. Kai skelbiame Evangelij膮, tariame be galo didingus 啪od啪ius, turin膷ius am啪inyb臈s skon寞.

J臈zus mus u啪tikrina, kad mums pavyks perduoti Jo 沤od寞 net ir tada, jei sunkumai i拧 pirmo 啪vilgsnio atrodys ne寞veikiami. Tai patvirtina paskutin臈 拧io sekmadienio Evangelijos i拧traukos eilut臈: 鈥濲ie i拧keliav臋 visur skelb臈 啪od寞, Vie拧pa膷iui drauge veikiant ir j懦 啪od啪ius patvirtinant 啪enklais, kurie juos lyd臈jo鈥�.

Esame pa拧aukti b奴ti Evangelijos liudytojais, patikimais pasakotojais apie susitikim膮 su Vie拧pa膷iu, kuris pakeit臈 m奴s懦 gyvenim膮 (ar bent jau taip tur臈t懦 b奴ti). Jei mums nepavyksta to padaryti, galb奴t taip yra tod臈l, kad m奴s懦 gyvenimas iki 拧iol taip ir nepasikeit臈鈥�

Raginimas evangelizuoti n臈ra krik拧膷ionyb臈s papildoma dalis, skirta vyskupams, kunigams ir diakonams, bet esminis krik拧膷ionio gyvenimo elementas.

Leid啪iame Dvasiai vesti mus 寞 atvir膮 j奴r膮, kad liudytume meil臋, o 沤engimas 寞 dang懦 taip pat yra ir s膮lyga pajusti Dvasios dovanas.

J臈zus pasitraukia b奴tent tam, kad Dvasia gal臈t懦 ateiti. Mums, ties膮 sakant, nepatinka nebuvimo patirtis, nes ji ver膷ia mus jaustis vieni拧ais, kelia nerim膮. Mes visuomet siekiame u啪tikrintumo ir saugumo.

J臈zus mums tai ir suteikia, ta膷iau kitu lygmeniu. Savo 寞啪engimu 寞 dang懦 Jis paruo拧ia mus kitokiam buvimui. I拧 esm臈s taip ir veikia Meil臈: tas, kuris myli, nori 啪engti 啪ingsn寞 atgal, kad kitas tapt懦 jo gyvenimo veik臈ju, i拧kilt懦 su savo 寞vairove ir savitumu. Taip ir 寞啪engimas 寞 dang懦 yra mus mylin膷io Vie拧paties 啪ingsnis atgal, b奴tinas 啪ingsnis, kad m奴s懦 gyvenime i拧 ties懦 寞vykt懦 Sekmin臈s鈥�