蜜桃交友

Anuo metu mokiniai papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pa啪ino J臈z懦, kai jis lau啪臈 duon膮. Jiems apie tai besikalbant, pats J臈zus atsirado tarp j懦 ir prabilo: 鈥濺amyb臈 jums!鈥� Virp臈dami i拧 i拧g膮s膷io, jie tar臈si mat膮 dvasi膮. O jis paklaus臈: 鈥濳o taip i拧sigandote, kod臈l j奴s懦 拧irdyse gimsta dvejon臈s? Pasi啪i奴r臈kite 寞 mano rankas ir kojas. Juk tai a拧 pats! Palieskite mane ir 寞sitikinsite: dvasia gi neturi k奴no nei kaul懦, kaip matote mane turint鈥�. Tai tar臋s, jis parod臈 jiems rankas ir kojas. Jiems i拧 d啪iaugsmo vis dar netikint ir stebintis, J臈zus paklaus臈: 鈥濧r neturite 膷ia ko nors valgyti?鈥� Jie padav臈 jam gabal膮 keptos 啪uvies. Jis pa臈m臈 ir valg臈 j懦 akyse. Paskui J臈zus tar臈 jiems: 鈥濧r ne tokie buvo mano 啪od啪iai, kuriuos jums kalb臈jau dar b奴damas su jumis: turi i拧sipildyti visa, kas para拧yta apie mane Moz臈s 漠statyme, Prana拧懦 knygose ir Psalm臈se鈥�. Tuomet jis atv臈r臈 jiems prot膮, kad jie suprast懦 Ra拧tus, ir pasak臈: 鈥瀁ra para拧yta, kad Mesijas kent臈s ir tre膷i膮 dien膮 prisikels i拧 numirusi懦 ir, pradedant nuo Jeruzal臈s, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverst懦 ir gaut懦 nuod臈mi懦 atleidim膮. J奴s esate 拧i懦 dalyk懦 liudytojai. (Lk 24, 35鈥�48)

沤MOGUI PATIK臇TA 沤INIA

Du Velyk懦 dienos pavakare 寞 Emaus膮 keliav臋 mokiniai gr寞啪o atgal. Nepa啪寞stamas pakeleivis, kuris netgi nieko ne啪inojo apie 寞vykusi膮 tragedij膮, pirmiausia juodu 拧velniai pabar臈, paskui nustebino ir su拧ild臈 j懦 nuli奴dusias 拧irdis savo pamokymais bei 寞啪valgomis, o galiausiai sulau啪臈 duon膮, o drauge i拧tirpd臈 led膮 j懦 nepasitikin膷iose 拧irdyse. Tada mokiniai ai拧kiai suvok臈: J臈zus tikrai yra prisik臈l臋s!

Mokiniai nutraukia savo kelion臋, nes negali i拧laikyti savyje patirto d啪iaugsmo. Jie paskubomis gr寞啪ta pas apa拧talus, kurie, u啪sidar臋 Paskutin臈s Vakarien臈s kambaryje, savo 拧irdyje gaivina prisiminimus t懦 dien懦, kai vaik拧膷iojo kartu su J臈zumi, mat臈 Jo stebuklus, klaus臈si Jo pamokym懦. I拧 Emauso gr寞啪usi懦 mokini懦 pasakojimas juos stebina, ta膷iau tuojau pat ir jie i拧vysta J臈z懦 bei i拧girsta Jo sveikinim膮: 鈥濺amyb臈 jums!鈥�

Galb奴t kas nors pana拧aus yra 寞vyk臋 ir kiekvieno m奴s懦 gyvenime, kuomet prisik臈lus寞 J臈z懦 susitinkame, gird臈dami kit膮 啪mog懦, pasakojant寞 apie prisik臈lim膮, savo elgesiu ir gyvenimu liudijant寞 tai, k膮 pats I拧ganytojas t膮 vakar膮 atne拧臈 savo mokiniams: vidin臋 ramyb臋 ir d啪iaugsm膮. Drauge tai yra ir mums skirtas Vie拧paties kvietimas tapti Jo prisik臈limo, Jo d啪iaugsmo ir ramyb臈s liudytojais.

沤inoma, nors b奴tume ir patys uoliausi apa拧talai, net ir po prisik臈limo 拧irdyse gali likti abejoni懦. J臈zus visuomet pasirodo, kaip dvasia, ir tod臈l pats svarbiausias dalykas, atne拧antis 寞 m奴s懦 拧irdis ramyb臋, kuria galime pasidalyti, yra m奴s懦 tik臈jimas. Tik per j寞 galime pajusti vis膮 Dievo 拧velnum膮 mums.

J臈zus savo skelbt膮j膮 Naujien膮 patik臈jo Ba啪ny膷iai, o tai rei拧kia, kad savo liudininkais Jis padar臈 mus visus. Mes patys tikime ir skelbiame 啪mon臈ms, kad Dievas nusprend臈 tapti 啪mogumi, prisi臈m臈 啪mogaus k奴n膮, r奴pes膷ius, sunkumus, nuovarg寞, kan膷i膮, mirt寞 ir visa tai pavert臈 d啪iaugsmu. Mes kalbame apie visi拧k膮 pasiaukojim膮, apie kry啪iaus sl臈pin寞 ir tuojau pat liudijame, kad J臈zus yra gyvas ir nuolat gyvena J寞 tikin膷i懦j懦 bendruomen臈je.

I拧ganytojas kvie膷ia mus visiems kalb臈ti apie Jo meil臋 ir apie Dievo tro拧kim膮 savo meil臋 parodyti kiekvienam 啪mogui. Vargu, ar tai 寞manoma padaryti, nejau膷iant savo pa膷i懦 拧irdyje vidin臈s santarv臈s, ramyb臈s ir d啪iaugsmo, kuriuo su mumis pasidalijo Prisik臈lusysis. Dievas mums suteikia galimyb臋 liudyti J寞 拧velnumo ir d啪iaugsmo kupina 拧irdimi, suvokiant, kad esame riboti 啪mon臈s, ta膷iau tos ribos negali sustabdyti galingo Vie拧paties ramyb臈s dvelkimo.

I拧 ties懦 拧寞 sekmadien寞 ai拧kiai matome vizij膮 Ba啪ny膷ios, kaip tikin膷i懦j懦 bendruomen臈s, kuomet mokiniai, suvokdami savo silpnum膮, skelbia Dievo Karalyst臋 ir ja gyvena savo kasdienyb臈je. Galima sakyti, kad tai yra Dievo svajon臈, tai, d臈l ko I拧ganytojas at臈jo pas mus. Jis nori per mus paliudyti, kokia meile mus myli Dievas鈥�

Adolfas Gru拧as