Tre?iasis Velyk? sekmadienis
Anuo metu mokiniai papasakojo, kas jiems atsitiko kelyje ir kaip jie pa?ino J?z?, kai jis lau?? duon?. Jiems apie tai besikalbant, pats J?zus atsirado tarp j? ir prabilo: ?Ramyb? jums!“ Virp?dami i? i?g?s?io, jie tar?si mat? dvasi?. O jis paklaus?: ?Ko taip i?sigandote, kod?l jūs? ?irdyse gimsta dvejon?s? Pasi?iūr?kite ? mano rankas ir kojas. Juk tai a? pats! Palieskite mane ir ?sitikinsite: dvasia gi neturi kūno nei kaul?, kaip matote mane turint“. Tai tar?s, jis parod? jiems rankas ir kojas. Jiems i? d?iaugsmo vis dar netikint ir stebintis, J?zus paklaus?: ?Ar neturite ?ia ko nors valgyti?“ Jie padav? jam gabal? keptos ?uvies. Jis pa?m? ir valg? j? akyse. Paskui J?zus tar? jiems: ?Ar ne tokie buvo mano ?od?iai, kuriuos jums kalb?jau dar būdamas su jumis: turi i?sipildyti visa, kas para?yta apie mane Moz?s ?statyme, Prana?? knygose ir Psalm?se“. Tuomet jis atv?r? jiems prot?, kad jie suprast? Ra?tus, ir pasak?: ?Yra para?yta, kad Mesijas kent?s ir tre?i? dien? prisikels i? numirusi? ir, pradedant nuo Jeruzal?s, jo vardu visoms tautoms bus skelbiama, kad atsiverst? ir gaut? nuod?mi? atleidim?. Jūs esate ?i? dalyk? liudytojai. (Lk 24, 35–48)
?MOGUI PATIK?TA ?INIA
Du Velyk? dienos pavakare ? Emaus? keliav? mokiniai gr??o atgal. Nepa??stamas pakeleivis, kuris netgi nieko ne?inojo apie ?vykusi? tragedij?, pirmiausia juodu ?velniai pabar?, paskui nustebino ir su?ild? j? nuliūdusias ?irdis savo pamokymais bei ??valgomis, o galiausiai sulau?? duon?, o drauge i?tirpd? led? j? nepasitikin?iose ?irdyse. Tada mokiniai ai?kiai suvok?: J?zus tikrai yra prisik?l?s!
Mokiniai nutraukia savo kelion?, nes negali i?laikyti savyje patirto d?iaugsmo. Jie paskubomis gr??ta pas apa?talus, kurie, u?sidar? Paskutin?s Vakarien?s kambaryje, savo ?irdyje gaivina prisiminimus t? dien?, kai vaik??iojo kartu su J?zumi, mat? Jo stebuklus, klaus?si Jo pamokym?. I? Emauso gr??usi? mokini? pasakojimas juos stebina, ta?iau tuojau pat ir jie i?vysta J?z? bei i?girsta Jo sveikinim?: ?Ramyb? jums!“
Galbūt kas nors pana?aus yra ?vyk? ir kiekvieno mūs? gyvenime, kuomet prisik?lus? J?z? susitinkame, gird?dami kit? ?mog?, pasakojant? apie prisik?lim?, savo elgesiu ir gyvenimu liudijant? tai, k? pats I?ganytojas t? vakar? atne?? savo mokiniams: vidin? ramyb? ir d?iaugsm?. Drauge tai yra ir mums skirtas Vie?paties kvietimas tapti Jo prisik?limo, Jo d?iaugsmo ir ramyb?s liudytojais.
?inoma, nors būtume ir patys uoliausi apa?talai, net ir po prisik?limo ?irdyse gali likti abejoni?. J?zus visuomet pasirodo, kaip dvasia, ir tod?l pats svarbiausias dalykas, atne?antis ? mūs? ?irdis ramyb?, kuria galime pasidalyti, yra mūs? tik?jimas. Tik per j? galime pajusti vis? Dievo ?velnum? mums.
J?zus savo skelbt?j? Naujien? patik?jo Ba?ny?iai, o tai rei?kia, kad savo liudininkais Jis padar? mus visus. Mes patys tikime ir skelbiame ?mon?ms, kad Dievas nusprend? tapti ?mogumi, prisi?m? ?mogaus kūn?, rūpes?ius, sunkumus, nuovarg?, kan?i?, mirt? ir visa tai pavert? d?iaugsmu. Mes kalbame apie visi?k? pasiaukojim?, apie kry?iaus sl?pin? ir tuojau pat liudijame, kad J?zus yra gyvas ir nuolat gyvena J? tikin?i?j? bendruomen?je.
I?ganytojas kvie?ia mus visiems kalb?ti apie Jo meil? ir apie Dievo tro?kim? savo meil? parodyti kiekvienam ?mogui. Vargu, ar tai ?manoma padaryti, nejau?iant savo pa?i? ?irdyje vidin?s santarv?s, ramyb?s ir d?iaugsmo, kuriuo su mumis pasidalijo Prisik?lusysis. Dievas mums suteikia galimyb? liudyti J? ?velnumo ir d?iaugsmo kupina ?irdimi, suvokiant, kad esame riboti ?mon?s, ta?iau tos ribos negali sustabdyti galingo Vie?paties ramyb?s dvelkimo.
I? ties? ?? sekmadien? ai?kiai matome vizij? Ba?ny?ios, kaip tikin?i?j? bendruomen?s, kuomet mokiniai, suvokdami savo silpnum?, skelbia Dievo Karalyst? ir ja gyvena savo kasdienyb?je. Galima sakyti, kad tai yra Dievo svajon?, tai, d?l ko I?ganytojas at?jo pas mus. Jis nori per mus paliudyti, kokia meile mus myli Dievas…
Adolfas Gru?as
