Skelbiamas Pary啪iaus Dievo Motinos katedros vitra啪懦 konkursas
Kaip 啪inia, vitra啪懦 menas yra senas ir kai i拧kilo Pranc奴zijos ir kit懦 kra拧t懦 gotikin臈s katedros, jau tada jos buvo puo拧iamos ir vitra啪ais, kurie buvo harmoningai 寞komponuoti 寞 vizualin臋 visum膮 ir katedr懦 viduje k奴r臈 拧viesos ir spalv懦 啪aismus, bei simbolin臋 ir teologin臋 visum膮, greta i拧 med啪io ir akmens sukurt懦 statul懦 ir ornament懦. Pary啪iaus Dievo Motinos katedroje buvo per 120 dideli懦 vitra啪懦 ir antra tiek ma啪esni懦. Seniausieji vitra啪ai, nors j懦 nedaug, siekia XII a. Grup臈 didesni懦 vitra啪懦, 寞skaitant 寞statytus 寞 寞sp奴dinguosius apkritimo formos fasadinius langus, vadinam膮sias 鈥瀝o啪es鈥�, sukurti XIII a. Kitos didel臈s ir svarbios grup臈s vitra啪懦 datuojamos XIV, XVIII, XIX am啪iais, kai kas sukurta ir XX am啪iaus viduryje.
Paprastai vitra啪懦 datavimas sutampa su didesni懦 darb懦 ir rekonstrukcij懦 datomis, kai b臈gant am啪iams siekiant i拧saugoti ar 寞gyvendinti naujus sumanymus Pary啪iaus Dievo Motinos katedros vidus ir i拧or臈 buvo dailinami ir turtinami naujomis detal臈mis.
Pana拧us pasi奴lymas, sulauk臋s pritarimo, buvo pateiktas ir dabar 鈥� neapsiriboti vien sunaikint懦 vitra啪懦 kopij懦 pagaminimu, bet sukurti 拧iuolaikinio meno vitra啪us, kurie tapt懦 savo epochos ir dideli懦 katedros atstatymo darb懦 per pastaruosius penkerius metus liudininkais. Tuo labiau, kad jie pakeis vitra啪us su gamtiniais ir geometriniais motyvais, kurie buvo sukurti ir 寞d臈ti per didelius XIX a. katedros restauravimo darbus, vykdytus architekto Eugène鈥檕 Emmanuelio Viollet鈥憀e鈥慏uco. 艩i懦 darb懦 metu, beje, buvo i拧kelta ir nauja katedros smail臈.
Siekiant i拧laikyti architekt奴rin臋 bei simbolin臋 harmonij膮, b奴simiems 拧iuolaikinio meno vitra啪ams nustatyti kriterijai. J懦 拧viesumas ir spalvos tur臈s b奴ti pana拧奴s 寞 kit懦 katedros vitra啪懦 kuriam膮 拧vies膮. Antra, juose tur臈s atsispind臈ti kita tema 鈥� Pary啪iaus arkivyskupijos si奴lymu, 艩ventosios Dvasios ir Sekmini懦 motyvai. Priduriama, kad vitra啪uose turi b奴ti vaizduojamos 啪moni懦 fig奴ros ir sant奴riai atsispind臈ti emocijos, kurias patyr臈 mokiniai, kai ant j懦 nu啪eng臈 艩ventoji Dvasia.
Pirmoji konkursui pateikt懦 vitra啪懦 projekt懦 atranka tur臈t懦 寞vykti 2024 met懦 bir啪el寞, o t懦 pa膷i懦 met懦 lapkrit寞 tikimasi i拧rinkti laim臈toj膮. J寞 rinks komisija, kuriai vadovauja buv臋s Pary啪iaus Pompidou modernaus meno centro direktorius Bernard鈥檃s Blistène鈥榓s. (RK / Pope)
