Per Velykas Prancūzijoje krik?t? pri?m? tūkstan?iai katechumen?
Pasak prane?imo, krik?to sakrament? pri?musi? katechumen? profiliai atskleid?ia gana netik?t? dalyk?. Pavyzd?iui, nors da?niausiai suaugusiojo am?i? pasiek? katechumenai ateina i? sekuliari?, bet vis tik bent jau kultūrine prasme krik??ioni?k? ?eim?, tai per pastaruosius kelerius metus daug?jo proporcija asmen?, kurie buvo patraukti tik?jimo ? Krist? be jokio krik??ioni?ko konteksto savo ?eimose. Pasak Prancūzijos Ba?ny?ios prane?imo, ?iandien jie sudaro ma?iausiai ketvirtadal? vis? pasikrik?tijusi?. Kita netik?ta, bet akivaizdi tendencija yra ta, kad krik?to papra?o vis jaunesni suaugusieji. Da?nai krik??ioni?k? tik?jim? priima brandūs ?mon?s, kurie jau per?eng? ketvirt?j? am?iaus de?imtmet? ir jau?ia dvasinio gyvenimo tro?kul?. Bet ?iemet bent tre?dalis pasikrik?tijusi? suaugusi? yra jaunesni nei 30 met? am?iaus, daug i? j? yra universitet? studentai.
Geografinis katechumen? pjūvis rodo, kad ?iek tiek daug?jo katechumen? i? kaimi?k? vietovi? – ?iemet jie sudar? beveik tre?dal? vis? pasikrik?tijusi? suaugusi?j?.
Vienoje i? Did?iosios savait?s homilij? Pary?iaus arkivyskupas Laurent’as Ulrichas kviet?: ?D?iaukim?s katechumen?, kuri? ?iemet tiek daug, d?iaugsmu! Tai tarsi staigus ir gausus su?yd?jimas, ne tik Pary?iuje, bet ir visoje Prancūzijoje“. Ta?iau, priduria ganytojas, tai toli gra?u neatsveria per pastaruosius penkis de?imtme?ius suma??jusio krik?tijim? skai?iaus.
Kod?l jaunuoliai ir suaugusieji ?iandien pra?o krik?to? Galime būti gundomi manyti, kad d?l mūs? pastang? ar mūs? institucij?. Ta?iau daug svarbesnis yra vidinis pokytis, kuris, maitinamas Dievo malon?s, vyksta ?tik?jusiuose ?mon?se, taip pat ir pasirengimo priimti krik?to, sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus metu.
Didelis skai?ius ?moni? nusprend? tapti katechumenais ir priimti krik??ioni?k? tik?jim? po to, kai i?gyveno dvasin?s tu?tumos ir liūdesio laikotarp?, taip pat pamat?, jog ?iuolaikin?s visuomen?s ambicija visk? valdyti da?nai tesuteikia bevais? nerim?. Kai kurie krik??ioni?ko tik?jimo keliu pasuko po to, kai krik??ioni?koje bendruomen?je, jautriu arba sunkiu metu, sulauk? artumo, geranori?kumo, paramos, pad?jusi? ?veikti vangum?, sugr??inusi? j?gas, liudijusi?, kad yra Ka?kas (i? did?iosios raid?s), kuris mus myli ir visada lydi.
Dar kituose dirv? krik??ioni?kam tik?jimui supureno tvirtas senelio ar mo?iut?s tik?jimas, i? ties? regimas kasdieniame gyvenime. Yra katechumen?, kurie prie Ba?ny?ios prisiartino per liudijimus socialiniuose tinkluose ar interneto svetain?se, taip pat ?sitraukdami ? pagalbos iniciatyvas ligoniams ar varg?ams ir susitik? ten su gyvo tik?jimo krik??ionimis.
Pasak Pary?iaus arkivyskupo, tarp katechumen? buvo t?, kurie, vienos moters ?od?iais, buvo ?apakinti“ Evangelijos, kai pa?m? j? ? rankas, kurie pajaut? Dievo ?od?io galyb?, kai perskait? psalm?s eilut?. N?ra retenyb?, t?s? arkivyskupas L. Ulrichas, kad ?mon?s, prie? papra?ydami krik?to ir prad?dami oficial? pasirengim?, m?nesiais ir net metais lankosi ba?ny?iose, dalyvauja Mi?iose, bendrauja su parapij? bendruomen?mis, jau tada jausdami, kaip kei?iasi jie patys ir kaip kei?iasi j? santykiai su kitais. Toks yra malon?s veikimas.
Suprantama, tai nerei?kia, kad dirbantys sielovadoje, kunigai, diakonai, misionieriai pasaulie?iai ir dvasiniai patar?jai yra nenaudingi. Tai rei?kia, kad jie yra tarnai. Tai Dievas slapta ir laisvai ?kvepia vyr? ir moter? ?irdyse tro?kim? ateiti pas J?. O mes esame tam, kad priimtume, nukreiptume ir vestume, kad būtume Dievo malon?s liudytojai ir taip j? atskleistume, sak? Pary?iaus ganytojas. (RK / Pope)
