Jonas XXIII ir Jonas Paulius II 鈥� 拧ventieji Dievo tautos ganytojai
Apeigoms vadovav臋s ir du popie啪ius 拧ventaisiais paskelb臋s Pranci拧kus, Visuotin臈s Ba啪ny膷ios ganytojas, savo homilijoje i拧k臈l臈 dviej懦 拧vent懦j懦 鈥� Jono XXIII (Angelo Giuseppe Roncalli) ir Jono Pauliaus II (Karolio Wojtylos) ry拧寞 su Kristaus k奴nu: abu atpa啪ino Kristaus 啪aidas vargstan膷iuosiuose ir, taip, kaip nebijojo prisileisti prie Kristaus 啪aizd懦, nebijojo prisiliesti prie vargstan膷i懦 m奴s懦 seser懦 ir broli懦 啪aizd懦.
Prisik臈l臋s i拧 mirties Kristus savo mokiniams pasirod臈 su kan膷ios ir nukry啪iavimo 啪aizdomis, kurios nei拧nyko per Prisik臈lim膮, o i拧liko prisk臈lusio J臈zaus k奴ne, kad 啪mon臈s tik臈t懦 鈥� ne kad tik臈t懦, jog yra Dievas, bet kad tik臈t懦, jog Dievas yra meil臈, gailestingumas ir i拧tikimyb臈, sak臈 anuomet popie啪ius Pranci拧kus.
Jonas XXIII ir Jonas Paulius II nebijojo prisiliesti prie J臈zaus 啪aizd懦, nes tik臈jimo akimis mat臈 nukry啪iuot膮 ir prisk臈lus寞 Krist懦 kiekviename ken膷ian膷iame 啪moguje. 艩itaip jie liudijo Ba啪ny膷iai ir pasauliui Dievo gerum膮 ir gailestingum膮.
Kristaus k奴no 啪aizdas kontempliav臋 ir Dievo gailestingum膮 liudij臋 Jonas XXIII ir Jonas Paulius II gyveno gyva viltimi ir neapsakomu d啪iaugsmu. Tai yra viltis ir d啪iaugsmas, kuriuos Prisk臈l臋s Kristus dovanoja savo mokiniams ir kuri懦 negalima nei pa拧alinti, nei atimti. I拧 Vie拧paties gav臋 Velyk懦 vilt寞 ir d啪iaugsm膮 kaip dovan膮, abu popie啪iai savo ruo啪tu dosniai dovanojo 拧i膮 vilt寞 ir d啪iaugsm膮 Dievo tautai ir u啪 tai peln臈 am啪in膮 pripa啪inim膮.
Romos vyskupas Pranci拧kus i拧sak臈 vilt寞, kad abu 拧ventieji Dievo tautos ganytojai u啪tars Ba啪ny膷i膮 ir mokys ne piktintis d臈l Kristaus 啪aizd懦, bet nerti vis giliau 寞 Dievo, kuris be paliovos viliasi, visuomet atleid啪ia, nes vis膮 laik膮 myli, gailestingumo sl臈pin寞. (SAK / Pope)
