蜜桃交友

Pirmosios savait臈s dienos vakare, durims, kur buvo susirink臋 mokiniai, d臈l 啪yd懦 baim臈s esant u啪rakintoms, at臈jo J臈zus, atsistojo viduryje ir tar臈: 鈥濺amyb臈 jums!鈥� Tai pasak臋s, jis parod臈 jiems rankas ir 拧on膮. Mokiniai nud啪iugo, i拧vyd臋 Vie拧pat寞. O J臈zus v臈l tar臈: 鈥濺amyb臈 jums! Kaip mane siunt臈 T臈vas, taip ir a拧 jus siun膷iu鈥�. Tai pasak臋s, jis kv臈p臈 寞 juos ir tar臈: 鈥濱mkite 艩vent膮j膮 Dvasi膮. Kam atleisite nuod臈mes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, 鈥� sulaikytos鈥�. Vieno i拧 dvylikos 鈥� Tomo, vadinamo Dvyniu, 鈥� nebuvo su jais, kai J臈zus buvo at臈j臋s. Taigi kiti mokiniai jam kalb臈jo: 鈥濵es mat臈me Vie拧pat寞!鈥� O jis jiems pasak臈: 鈥濲eigu a拧 nepamatysiu jo rankose vini懦 d奴rio ir ne寞leisiu pir拧to 寞 vini懦 viet膮, ir jeigu ranka nepaliesiu jo 拧ono 鈥� netik臈siu鈥�. Po a拧tuoni懦 dien懦 jo mokiniai v臈l buvo kambaryje, ir Tomas su jais. J臈zus at臈jo, durims esant u啪rakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: 鈥濺amyb臈 jums!鈥� Paskui kreip臈si 寞 Tom膮: 鈥災甽eisk 膷ia pir拧t膮 ir ap啪i奴r臈k mano rankas. Pakelk rank膮 ir paliesk mano 拧on膮; jau nebeb奴k netikintis 鈥� b奴k tikintis鈥�. Tomas su拧uko: 鈥濵ano Vie拧pats ir mano Dievas鈥�! J臈zus jam ir sako: 鈥濼u 寞tik臈jai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nemat臋!鈥� Savo mokini懦 akivaizdoje J臈zus padar臈 dar daugel kit懦 啪enkl懦, kurie nesura拧yti 拧itoje knygoje. O 拧itie yra sura拧yti, kad tik臈tum臈te, jog J臈zus yra Mesijas, Dievo S奴nus, ir tik臈dami tur臈tum臈te gyvenim膮 per jo vard膮. (Jn 20, 19鈥�31)

TIK臇TI ABEJOJANT

鈥濶esu tikras, kai padarysiu, pa啪i奴r臈sime鈥�, 鈥� tai vienas da啪niausi懦 teigini懦 m奴s懦 kasdien臈je kalboje. Neb奴dami 寞sitikin臋, kas geriau: daryti ar nedaryti, mieliau renkam臈s darb膮, net jei tai gali b奴ti netinkama, kad paskui, esant reikalui, gal臈tume tai i拧taisyti. Toks po啪i奴ris n臈ra klaidingas: geriau suklysti, k膮 nors darant, negu stov臈ti nuo拧alyje, pasiduodant abejon臈ms. Jei lauksime, kol b奴sime tikri, jog viskas, k膮 darome, yra teisinga, viskas bus baigta, dar neprad臈jus!

Abejon臈 visuomet egzistuoja m奴s懦 veikime ir m膮styme. Taip pat yra ir su tik臈jimu. Tik臈jimas, kuriame n臈ra vietos abejonei, arba absoliutus 寞sitikinimas, kad tai, kuo tikime, yra b奴tent taip, kaip tikime mes, n臈ra autenti拧ka patirtis. Tai jau b奴t懦 mokslinis tikrumas, o ne tik臈jimas. 艩tai kod臈l visada  su simpatija 啪velgiame 寞 tuos, kurie, susid奴r臋 su tokia paslaptinga tikrove, kelia sau klausimus. Jie abejoja, bet nori visk膮 kuo geriau suvokti鈥�

膶ia tenka kalb臈ti ne tik apie vis懦 laik懦 filosofus, mokslininkus ar pasaulietinius m膮stytojus. Vis懦 pirma reikia prisiminti vis懦 religij懦 did啪iuosius tikin膷iuosius, m奴s懦 krik拧膷ioni拧kosios tradicijos 拧ventuosius, i拧 kuri懦 tik nedaugelis gal臈t懦 pasigirti dvasiniu gyvenimu be 拧e拧臈li懦, neai拧kum懦, abejoni懦, klaid懦 ir net nenuoseklum懦. Tai Petras, kuris nepaj臈g臈 eiti vandens pavir拧iumi, nes suabejojo J臈zaus pagalba, Motina Teres臈 i拧 Kalkutos, kuri savo u啪ra拧uose apib奴dina save, kaip gyvenan膷i膮 鈥瀉m啪inojoje naktyje鈥� Dievo at啪vilgiu, tai dramati拧ka Kry啪iaus Jono, Teres臈s i拧 Avilos, Pranci拧kaus Asy啪ie膷io dvasingumo patirtis鈥�

Kiek daug abejoni懦 net tarp did啪iausi懦 拧vent懦j懦! Tad kaip galima netikin膷iu vadinti Tom膮 vien d臈l to, kad jis nor臈jo ai拧kiai pamatyti Mokytoj膮, kuris mir臈 ant kry啪iaus, kur寞 ta膷iau visi tvirtino v臈l mat臋 gyv膮?! Netikintysis nesugalvoja toki懦 nuostabi懦 posaki懦, kaip 拧iandieninis: 鈥濵ano Vie拧pats ir mano Dievas鈥�.

Kas i拧 m奴s懦 niekada netur臈jo tik臈jimo abejoni懦? Kas i拧 m奴s懦, tik臈damas ir stengdamasis gyventi pagal Evangelijos mokym膮, niekada nek臈l臈 netiesiogini懦 ar tiesiogini懦 klausim懦 apie Diev膮, pavyzd啪iui: 鈥濨et kaip 拧is J臈zaus prisik臈limo i拧 numirusi懦 faktas yra moksli拧kai ir istori拧kai 寞rodytas?; Jei Dievas tikrai egzistuoja ir yra geras, kod臈l pasaulyje yra blogio? Ir kod臈l Jis tai leid啪ia?; Kur yra Dievas, kai man jo reikia?鈥�

Mes visi esame tokie: truput寞 拧venti ir truput寞 prakeikti, truput寞 tikintys ir truput寞 ateistai, truput寞 pamald奴s ir truput寞 abejojantys, visi, net, o gal ypa膷 tie i拧 m奴s懦, kurie geriausiai pa啪寞stame Diev膮, tie, kurie pa拧vent臈me Jam savo gyvenim膮鈥� Jei mes, Ba啪ny膷ios 啪mon臈s, i拧gyventume Dievo patirt寞 be klausim懦 ir nes臈kmi懦, rizikuotume tapti 啪mon臈mis be i拧bandym懦, vadinasi, ir be kan膷ios, ir be kry啪iaus鈥�

Dievas tesaugo mus nuo to, kad b奴tume krik拧膷ionys be klausim懦 apie J寞, krik拧膷ionys, kurie nekovoja, kad neatsilikt懦 nuo Jo, krik拧膷ionys be aistros, nene拧antys kry啪iaus ant savo pe膷i懦 ir nesekantys paskui J寞, nes tai reik拧t懦, kad nesame verti vadintis Jo mokiniais! Dievas tegelb臈ja mus nuo tik臈jimo, kuris taip pasitiki savimi, kad tampa i拧didus, pasip奴t臋s, slegiantis ir niekinantis tuos, kuriems sunku 寞tik臈ti! J臈zus tei拧laisvina savo Ba啪ny膷i膮 nuo 啪moni懦, kurie vien d臈l to, kad yra pakrik拧tyti ar Jam pasi拧vent臋, jau膷iasi nepajudinami tik臈jime ir tobuli.

艩iandien Ba啪ny膷iai ir pasauliui nereikia tik臈jimo 鈥炁緄buri懦鈥�, bent jau toki懦, kurie patys save tokiais laiko, nes 拧iandien, kaip ir anuomet, yra vienas Vie拧pats ir vienas Dievas, kuris yra kantrus, kuris pasigaili ir pakelia, kai tavo tik臈jimas susvyruoja, ir kuris tave paskatina, kaip Tom膮 i拧pa啪inti: 鈥濵ano Vie拧pats ir mano Dievas鈥�.

艩iandien Ba啪ny膷iai ir pasauliui reikia patikim懦 tik臈jimo liudytoj懦, 啪moni懦, kurie kovoja, kurie gal ir kasdien suabejoja Dievu, bet, nepaisant visko, sugeba Juo pasitik臈ti ir eiti pirmyn, nes 啪ino, kad Jis yra Tas, kuris vadovauja m奴s懦 gyvenimui. Vis懦 pirma mums reikia 啪moni懦, kurie savo tik臈jimo patirt寞 i拧gyvent懦 ne kaip atskir膮 fakt膮, kai jiems asmeni拧kai gera b奴ti su Dievu, bet kaip pasidalijim膮 su broli懦 bendruomene, patirian膷ia tuos pa膷ius tik臈jimo d啪iaugsmus ir vargus.

Tomo klaida buvo ne ta, kad jis abejojo, bet ta, kad jis nor臈jo neb奴ti su broliais, atsiskirti nuo j懦 jau Velyk懦 vakar膮, susikurti savo tik臈jim膮, kuris 啪lunga vienatv臈s ir netikrumo akimirk膮. Tomas savo tik臈jim膮 i拧gelb臈s 鈥瀙o a拧tuoni懦 dien懦鈥�, tai yra, Vie拧paties dien膮 鈥� sekmadien寞 鈥� kai jis v臈l bus kartu su savo bendruomene.

Juk n臈 vienas krik拧膷ionis, kad ir koks asmeni拧kai tobulas jis b奴t懦, negali tik臈tis b奴ti i拧gelb臈tas vienas pats, nesiremdamas tikin膷i懦j懦 bendruomene. Ir svarbiausia: niekas negali tur臈ti pretenzij懦 ir i拧didumo laikyti save galin膷iais i拧sigelb臈ti, nepra臈jus sunkios, bet jaudinan膷ios abejojan膷io tik臈jimo patirties. Juk tai reik拧t懦 skelbti Prisik臈lusio Kristaus 拧vies膮, prie拧 tai neper臈jus Kalvarijos, kry啪iaus ir kapo tamsos鈥�

Tod臈l nesig臈dykime, jei tikime abejodami ir tik臈kime, nepaisydami abejoni懦鈥�

Adolfas Gru拧as