蜜桃交友

Pirmosios savait?s dienos vakare, durims, kur buvo susirink? mokiniai, d?l ?yd? baim?s esant u?rakintoms, at?jo J?zus, atsistojo viduryje ir tar?: ?Ramyb? jums!“ Tai pasak?s, jis parod? jiems rankas ir ?on?. Mokiniai nud?iugo, i?vyd? Vie?pat?. O J?zus v?l tar?: ?Ramyb? jums! Kaip mane siunt? T?vas, taip ir a? jus siun?iu“. Tai pasak?s, jis kv?p? ? juos ir tar?: ?Imkite ?vent?j? Dvasi?. Kam atleisite nuod?mes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“. Vieno i? dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, – nebuvo su jais, kai J?zus buvo at?j?s. Taigi kiti mokiniai jam kalb?jo: ?Mes mat?me Vie?pat?!“ O jis jiems pasak?: ?Jeigu a? nepamatysiu jo rankose vini? dūrio ir ne?leisiu pir?to ? vini? viet?, ir jeigu ranka nepaliesiu jo ?ono – netik?siu“. Po a?tuoni? dien? jo mokiniai v?l buvo kambaryje, ir Tomas su jais. J?zus at?jo, durims esant u?rakintoms, atsistojo viduryje ir prabilo: ?Ramyb? jums!“ Paskui kreip?si ? Tom?: ??leisk ?ia pir?t? ir ap?iūr?k mano rankas. Pakelk rank? ir paliesk mano ?on?; jau nebebūk netikintis – būk tikintis“. Tomas su?uko: ?Mano Vie?pats ir mano Dievas“! J?zus jam ir sako: ?Tu ?tik?jai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nemat?!“ Savo mokini? akivaizdoje J?zus padar? dar daugel kit? ?enkl?, kurie nesura?yti ?itoje knygoje. O ?itie yra sura?yti, kad tik?tum?te, jog J?zus yra Mesijas, Dievo Sūnus, ir tik?dami tur?tum?te gyvenim? per jo vard?. (Jn 20, 19–31)

TIK?TI ABEJOJANT

?Nesu tikras, kai padarysiu, pa?iūr?sime“, – tai vienas da?niausi? teigini? mūs? kasdien?je kalboje. Nebūdami ?sitikin?, kas geriau: daryti ar nedaryti, mieliau renkam?s darb?, net jei tai gali būti netinkama, kad paskui, esant reikalui, gal?tume tai i?taisyti. Toks po?iūris n?ra klaidingas: geriau suklysti, k? nors darant, negu stov?ti nuo?alyje, pasiduodant abejon?ms. Jei lauksime, kol būsime tikri, jog viskas, k? darome, yra teisinga, viskas bus baigta, dar neprad?jus!

Abejon? visuomet egzistuoja mūs? veikime ir m?styme. Taip pat yra ir su tik?jimu. Tik?jimas, kuriame n?ra vietos abejonei, arba absoliutus ?sitikinimas, kad tai, kuo tikime, yra būtent taip, kaip tikime mes, n?ra autenti?ka patirtis. Tai jau būt? mokslinis tikrumas, o ne tik?jimas. ?tai kod?l visada  su simpatija ?velgiame ? tuos, kurie, susidūr? su tokia paslaptinga tikrove, kelia sau klausimus. Jie abejoja, bet nori visk? kuo geriau suvokti…

?ia tenka kalb?ti ne tik apie vis? laik? filosofus, mokslininkus ar pasaulietinius m?stytojus. Vis? pirma reikia prisiminti vis? religij? did?iuosius tikin?iuosius, mūs? krik??ioni?kosios tradicijos ?ventuosius, i? kuri? tik nedaugelis gal?t? pasigirti dvasiniu gyvenimu be ?e??li?, neai?kum?, abejoni?, klaid? ir net nenuoseklum?. Tai Petras, kuris nepaj?g? eiti vandens pavir?iumi, nes suabejojo J?zaus pagalba, Motina Teres? i? Kalkutos, kuri savo u?ra?uose apibūdina save, kaip gyvenan?i? ?am?inojoje naktyje“ Dievo at?vilgiu, tai dramati?ka Kry?iaus Jono, Teres?s i? Avilos, Pranci?kaus Asy?ie?io dvasingumo patirtis…

Kiek daug abejoni? net tarp did?iausi? ?vent?j?! Tad kaip galima netikin?iu vadinti Tom? vien d?l to, kad jis nor?jo ai?kiai pamatyti Mokytoj?, kuris mir? ant kry?iaus, kur? ta?iau visi tvirtino v?l mat? gyv??! Netikintysis nesugalvoja toki? nuostabi? posaki?, kaip ?iandieninis: ?Mano Vie?pats ir mano Dievas“.

Kas i? mūs? niekada netur?jo tik?jimo abejoni?? Kas i? mūs?, tik?damas ir stengdamasis gyventi pagal Evangelijos mokym?, niekada nek?l? netiesiogini? ar tiesiogini? klausim? apie Diev?, pavyzd?iui: ?Bet kaip ?is J?zaus prisik?limo i? numirusi? faktas yra moksli?kai ir istori?kai ?rodytas?; Jei Dievas tikrai egzistuoja ir yra geras, kod?l pasaulyje yra blogio? Ir kod?l Jis tai leid?ia?; Kur yra Dievas, kai man jo reikia?“

Mes visi esame tokie: truput? ?venti ir truput? prakeikti, truput? tikintys ir truput? ateistai, truput? pamaldūs ir truput? abejojantys, visi, net, o gal ypa? tie i? mūs?, kurie geriausiai pa??stame Diev?, tie, kurie pa?vent?me Jam savo gyvenim?… Jei mes, Ba?ny?ios ?mon?s, i?gyventume Dievo patirt? be klausim? ir nes?kmi?, rizikuotume tapti ?mon?mis be i?bandym?, vadinasi, ir be kan?ios, ir be kry?iaus…

Dievas tesaugo mus nuo to, kad būtume krik??ionys be klausim? apie J?, krik??ionys, kurie nekovoja, kad neatsilikt? nuo Jo, krik??ionys be aistros, nene?antys kry?iaus ant savo pe?i? ir nesekantys paskui J?, nes tai reik?t?, kad nesame verti vadintis Jo mokiniais! Dievas tegelb?ja mus nuo tik?jimo, kuris taip pasitiki savimi, kad tampa i?didus, pasipūt?s, slegiantis ir niekinantis tuos, kuriems sunku ?tik?ti! J?zus tei?laisvina savo Ba?ny?i? nuo ?moni?, kurie vien d?l to, kad yra pakrik?tyti ar Jam pasi?vent?, jau?iasi nepajudinami tik?jime ir tobuli.

?iandien Ba?ny?iai ir pasauliui nereikia tik?jimo ??iburi?“, bent jau toki?, kurie patys save tokiais laiko, nes ?iandien, kaip ir anuomet, yra vienas Vie?pats ir vienas Dievas, kuris yra kantrus, kuris pasigaili ir pakelia, kai tavo tik?jimas susvyruoja, ir kuris tave paskatina, kaip Tom? i?pa?inti: ?Mano Vie?pats ir mano Dievas“.

?iandien Ba?ny?iai ir pasauliui reikia patikim? tik?jimo liudytoj?, ?moni?, kurie kovoja, kurie gal ir kasdien suabejoja Dievu, bet, nepaisant visko, sugeba Juo pasitik?ti ir eiti pirmyn, nes ?ino, kad Jis yra Tas, kuris vadovauja mūs? gyvenimui. Vis? pirma mums reikia ?moni?, kurie savo tik?jimo patirt? i?gyvent? ne kaip atskir? fakt?, kai jiems asmeni?kai gera būti su Dievu, bet kaip pasidalijim? su broli? bendruomene, patirian?ia tuos pa?ius tik?jimo d?iaugsmus ir vargus.

Tomo klaida buvo ne ta, kad jis abejojo, bet ta, kad jis nor?jo nebūti su broliais, atsiskirti nuo j? jau Velyk? vakar?, susikurti savo tik?jim?, kuris ?lunga vienatv?s ir netikrumo akimirk?. Tomas savo tik?jim? i?gelb?s ?po a?tuoni? dien?“, tai yra, Vie?paties dien? – sekmadien? – kai jis v?l bus kartu su savo bendruomene.

Juk n? vienas krik??ionis, kad ir koks asmeni?kai tobulas jis būt?, negali tik?tis būti i?gelb?tas vienas pats, nesiremdamas tikin?i?j? bendruomene. Ir svarbiausia: niekas negali tur?ti pretenzij? ir i?didumo laikyti save galin?iais i?sigelb?ti, nepra?jus sunkios, bet jaudinan?ios abejojan?io tik?jimo patirties. Juk tai reik?t? skelbti Prisik?lusio Kristaus ?vies?, prie? tai neper?jus Kalvarijos, kry?iaus ir kapo tamsos…

Tod?l nesig?dykime, jei tikime abejodami ir tik?kime, nepaisydami abejoni?…

Adolfas Gru?as