蜜桃交友

Paie?ka

?v. Juozapas ?v. Juozapas 

Savait? Lietuvoje. Spaudos ap?valga (kovo 24 d.)

Kovo 19-?j?, ?ventojo Juozapo dienos proga brolis dominikonas Jokūbas Marija Go?tautas savo socialinio tinklo paskyroje apm?st? ?io ?ventojo litanijoje skambant? kreipin? ?Juozapai i?mintingasis, melski u? mus!“, vis? pirma su nuostaba klausdamas, kur slypi i?mintis ?moguje, kuris evangelij? tekstuose nei?taria n? vieno ?od?io?

?Juozapas yra tylus, nes jis yra d?mesingas ir ?siklausantis, atviras Dievo Dvasios balsui ir Jos ?kv?pimams. A? pats savo vienuolinio gyvenimo kasdienyb?je sau tai nuolat turiu priminti, kai reikia priimti ka?kokius sprendimus ar netgi tada, kai turiu ka?kam patarti ar i?tarti paguodos ir sustiprinimo ?od?. ?siklausymas ir d?mesingumas broliams vienuolyne taip pat yra ir bendruomeninio gyvenimo pagrindas.

Galbūt ?iandieninio ?mogaus problema ir yra ta, kad nebemokame ?siklausyti ir būti d?mesingi, nes visa mūs? gyvenimo erdv? yra pripildyta gars?, nuolatini? trikd?i? ir nepaliaujamo veiksmo. Reikia sugeb?ti sustoti, nutilti ir ?siklausyti, pamatyti ?alia esant?. Būtent tok? a? ir matau ?vent?j? Juozap? – tyl? ir d?mesing?, besiklausant?.

I? ?irdies tylos mes semiam?s i?minties. Juozapo tyla mus moko dar vieno svarbaus dalyko – pagarbios Vie?paties baim?s. K? gi tai rei?kia? Dykum? dvasiniai mokytojai teigia, kad per tyl? mes sugr??tame ? savo ?irdies ?ventov?. ?mogaus ?irdis yra susitikimo vieta su Dievu, būtent tod?l ji ir yra vadinama ?ventove. Dievo akivaizdoje mes susiduriame su savo pa?i? ma?umu, ta?iau baim? Dievo akivaizdoje kyla ne i? Dievo agresyvumo, bet i? suvokimo, kad Dievo didyb? pranoksta mūs? didyb?, Dievo I?mintis pranoksta mūs? i?mint?, Dievo Meil? pranoksta mūs? meil?.

Suvokti visa tai yra nepaprastai svarbu, nes tai taip pat yra i?minties mokykla, kadangi Dievas pasirodo kaip visa ko ?altinis ir visa ko prad?ia, ir tik tuomet galime leisti Dievui veikti mūs? gyvenime, pripildyti mus savo i?minties ir meil?s, o taip pat ir pad?ti nusigr??ti nuo pikto, nuo to, kas n?ra Dievas,“ –  primena brolis dominikonas Jokūbas Marija Go?tautas.

Taip pat kovo 19-?j? Europos Parlamente Briuselyje buvo atidaryta paroda, skirta ?Lietuvos Katalik? Ba?ny?ios Kronikos“ istorijai. Ekspozicij? inicijavo ir organizavo labdaros ir paramos fondas ?Ba?ny?ios Kronika“ ir ?Lietuvi? katalik? religin? ?alpa“, o apie rengin? i?samiai informavo dienra?tis bernardinai.lt.

?Kronika“ sugeb?jo ne?ti ties? ten, kur buvo melo karalyst?. Tie ?mon?s, kurie s?kmingai t? dar?, rodo, k? reikia daryti ?iandien. Melas plinta mūs? pasaulyje, ir bandymas kovoti su juo reikalauja tiesos bei atkaklumo, kad ir kokie sunkumai u?klupt?. Tai padr?sinimas ?iandien kalb?ti ties?, kelti j? ? vie?um?“, – dienra??iui bernardinai.lt teig? parodos atidaryme dalyvav?s arkivyskupas Gintaras Gru?as, jaunyst?je su savo ?eima prisid?j?s prie Kronikos platinimo Amerikoje.

Kovo 17 d. naujien? portalas lrt.lt paskelb? filosofo Povilo Aleksandravi?iaus straipsn?, skirt? filosofini? id?j?, ger? iniciatyv? sustabar?jimo (vadinamosios sedimentacijos) problemai, kuri visais laikais buvo aktuali ir krik??ionybei. Autoriaus teigimu, sedimentacijos ?enkl? galima atpa?inti ir Ba?ny?ioje, kuri nepaisant pastaraisiais de?imtme?iais rodyt? atsinaujinimo pastang?, visuomenei vis dar atrodo archaji?ka, ritualines paslaugas teikianti institucija, sustingusios moral?s ir nesuprantam? dogm? saugykla, kurios direktoriai tebemanipuliuoja Dievo baud?jo, pragaro, nuod?m?s s?vokomis. Svarstydamas, kaip krik??ionys gali pasiprie?inti sustabar?jimui ir sugr??ti prie pirmaprad?io gyvybingumo, Povilas Aleksandravi?ius ragina atsigr??ti ? did?iuosius Ba?ny?ios atnaujintojus. ?Persekiojami, i?juokiami, ?udomi, didieji mistikai ir ?ventieji, menininkai ir mokslininkai sugeb?davo ?gyvendinti reform?, keisti paradigm?, sulau?yti automatin? kartojim?, ? sen?sias formules ?lieti jau?iam? prasm?, sukurti k? nors naujo. Jie buvo ?si?aknij? tradicijoje, ta?iau ne tradicin?se formose, o pirmaprad?iame dvasios akte, kuris t? tradicij? pagimd?,“ – primena Povilas Aleksandravi?ius ir kvie?ia i? did?i?j? kūr?j? pasimokyti dviej? dalyk?. Vis? pirma, jie mat?, kad realyb? ir pati ?mogaus prigimtis kei?iasi, joje atsiranda nauj? galimybi?. Kai kurias i? j? ?ie ?mon?s ir imdavosi realizuoti, nebijodami pasmerkimo, kartais tariamo paties Dievo vardu. Kitas dalykas yra tai, kad ?ie didūs ?mon?s geb?jo u?megzti ir i?laikyti kontakt? su gyvybine energija arba, kaip teigia teologai: ?Jie garbino Diev? savo vidin?je ?ventov?je“.

Pareng? Giedrius Tama?evi?ius

2024 kovo 24, 09:46