蜜桃交友

Kardinolas E. Pacelli yra paskutinis romietis, tap臋s Romos vyskupu ir visuotin臈s Ba啪ny膷ios vyriausiuoju ganytoju 鈥� popie啪iumi. Jo popie啪yst臈 buvo viena i拧 ilgiausi懦 pra臈jusiame am啪iuje ir truko devyniolika met懦. Popie啪iaus E. Pacelli-Pijaus XII mokymo paveldas did啪iulis 鈥� jo perdavimo forma 鈥� novatori拧ka: be tradicini懦 enciklik懦 (j懦 paskelb臈 net 41), lai拧k懦, brevi懦 ir kitoki懦 popie啪iams b奴ding懦 mokymo priemoni懦 Pijus XII itin da啪nai savo min膷i懦 perdavimui pasitelkdavo anuomet dar gana nauj膮 komunikavimo technologij膮 鈥� radij膮. Prasid臈jus televizijos erai, popie啪ius sveikino ir 拧i膮 nauj膮 nuostabi膮 mokslo ir technologijos 啪monijai suteikt膮 priemon臋.

Popie啪iaus 啪inios 鈥� kreipimaisi 寞 vis膮 pasaul寞 per Vatikano radij膮 鈥� buvo pla膷iai 啪inomos, ypa膷 per Antr膮j寞 pasaulin寞 kar膮. 漠skaitant tradicinius popie啪iaus Kal臈d懦 ir Velyk懦 sveikinimus, Pijus XII beveik 200 kart懦 kreip臈si per Vatikano radij膮 lotyni拧kai, taip pat ir kitomis kalbomis, kurias puikiai mok臈jo: be gimtosios ital懦, taip pat pranc奴z懦, vokie膷i懦, angl懦, ispan懦, portugal懦.

Pirm膮j寞 kart膮 popie啪ius Pijus XII kreip臈si per Vatikano radij膮 dien膮 po i拧rinkimo popie啪iumi. 1939 m. kovo 3 d. kalboje Dum gravissimum kreipdamasis 寞 vis膮 pasaul寞 d臈l svarbos i拧vengti naujo karo Europoje popie啪ius pa啪ym臈jo: 鈥炁爄omis nerimo kupinomis dienomis, kai atrodo, kad tiek daug sunkum懦 kliudo pasiekti tikr膮j膮 taik膮, kuri yra giliausias m奴s懦 siekis, 寞 Diev膮 kreipiam臈s ypatinga malda u啪 visus, kuriems tenka auk拧膷iausia garb臈 ir rim膷iausia na拧ta vesti tautas gerov臈s ir pilietin臈s pa啪angos keliu鈥�. Iki karo prad啪ios belikus vienai savaitei jis sugr寞啪o prie Vatikano radijo mikrofono kalboje Un鈥檕ra grave (1939 rugpj奴膷io 24 d.) melsdamas taikos ir 寞sp臈damas: 鈥濼eisingumas skinasi keli膮 proto, o ne ginkl懦 j臈ga. Politika be moral臈s i拧duoda b奴tent tuos, kurie nori 拧ios atskirties. Pavojus nei拧vengiamas, bet laiko dar yra. Nieko nepralaimima su taika. Visko galima netekti su karu鈥�.

Pokario atne拧t懦 nauj懦 i拧拧奴ki懦, ypa膷 komunistini懦 re啪im懦 pl臈tros ir 寞 blokus pasidalijusio pasaulio akivaizdoje popie啪ius per Vatikano radij膮 kreipdamasis 寞 vis膮 pasaul寞 patikino (1956 m. gruod啪io 24 d.), jog 鈥瀙amatas, ant kurio laikosi dabartin臈 s膮lygin臈s taikos b奴sena, yra baim臈. Kiekviena grup臈, 寞 kuri膮 yra padalinta 啪monijos 拧eima, toleruoja kito egzistavim膮, nes nenori pra啪奴ti. Vengdamos mirtino pavojaus, jos ne sugyvena, bet koegzistuoja. Tai n臈ra karo stovis, bet n臈ra ir taika 鈥� tai 拧alta ramyb臈鈥�.

Pij懦 XII 啪av臈jo technologij懦 suteikiama galimyb臈 bendrauti pasauliniu mastu, tod臈l nestebina popie啪iaus i拧sakytas d啪iaugsmas prasid臈jus televizijos erai. Popie啪ius sveikino 1954 m. 寞kurt膮 鈥濫urovizij膮鈥� ir buvo pirmosios oficialios Eurovizijos transliacijos 1954 bir啪elio 6 d. dalyvis. Pijus XII pasak臈 kalb膮 transliacijos 啪i奴rovams Anglijoje, Olandijoje, Belgijoje, Danijoje, Pranc奴zijoje, Vokietijoje, 艩veicarijoje, Italijoje ir visus palaimino.

Pijus XII kreipimesi per TV kalb臈jo penkiomis kalbomis: itali拧kai, pranc奴zi拧kai, voki拧kai, angli拧kai ir olandi拧kai. Jis pavadino laimingu sutapimu tai, kad dien膮, kai Ba啪ny膷ia 拧ven膷ia 艩ventosios Dvasios nu啪engim膮 鈥� Sekmines 鈥� ir pirm膮j膮 apa拧talo Petro kalb膮 tiesos ir taikos i拧tro拧kusiems vis懦 taut懦 啪mon臈ms, jam buvo suteikta galimyb臈 asmeni拧kai kreiptis 寞 europie膷ius televizijos 啪i奴rovus, su jais pasidalyti did啪iu d啪iaugsmu, 鈥瀉teiti susitikti su jumis, tam tikru b奴du 寞啪engiant net 寞 nam懦 啪idini懦 intymum膮鈥�.

鈥濼elevizija gali 寞 visa 啪velgti smalsiu 啪vilgsniu ir suvokti 寞vyki懦 esm臋鈥�, 鈥� prie拧 70 m. sak臈 popie啪ius Pijus XII. Pasak jo, televizija 鈥� tai 鈥瀙rivilegijuotas informacijos pasiekimo 寞rankis ir veiksminga priemon臈 suartinti 啪mones vienus su kitais grei膷iau, labiau u啪tikrintai ir su ne寞tik臈tina 寞siskverbimo galia jiems atskleisti 拧iuolaikin寞 gyvenim膮鈥�.

Pijus XII pirm膮j膮 tarptautin臋 Eurovizijos transliacij膮 pavadino kartu ir 啪enklu, ir pa啪adu: jau esan膷ios taut懦 s膮jungos, kuri膮, antra vertus, tam tikra prasme, ji kuria. (SAK / Pope)