蜜桃交友

Prisiartin?s prie Jeruzal?s pro Betfag? ir Betanij?, ties Alyv? kalnu, J?zus pasiunt? du savo mokinius, tardamas: ?Eikite ? kaim?, kur? matote, ir, vos ??eng? ? j?, rasite priri?t? asilait?, kuriuo dar niekas i? ?moni? n?ra joj?s. Atri?kite j? ir atveskite. Jeigu kas nors paklaust?: ?K? ?ia darote?“, atsakykite: ?Jo reikia Vie?pa?iui; jis netrukus j? sugr??ins“.“ Nu?j? jiedu rado pakel?je asilait?, priri?t? prie vart?, ir atri?o j?. Kai kurie i? ten stovin?i? klaus?: ?K? jūs darote, kam t? asilait? atri?ate?“ O jie atsak?, kaip J?zus buvo jiems liep?s, ir tie leido j? vestis. Jie atveda asilait? pas J?z?, apdengia j? savo apsiaustais, ir J?zus u?s?da ant jo. Daugyb? ?moni? ties? ant kelio savo drabu?ius, kiti klojo ?alias ?akeles, nukirstas laukuose. Priekyje ir i? paskos einantys ?auk?: ?Osana! Garb? tam, kuris ateina Vie?paties vardu! ?lov? besiartinan?iai mūs? t?vo Dovydo Karalystei! Osana auk?tyb?se!“ (Mk 11, 1–10)

I? MEIL?S MIR?TANTIS DIEVAS

Pagaliau pasiek?me krik??ionyb?s ?erd?: gyvojo Dievo kan?i? ir mirt?!

Prie? keturiasde?imt dien? palikome dykum? ir kartu su Mokytoju leidom?s vedami ? Tabor? pasig?r?ti jo gro?iu, ? ?ventyklos kiem?, klaus?m?s J?zaus pokalbio su Nikodemu ir buvome graik?, pra?iusi? Pilypo leisti jiems pamatyti J?z?, draugijoje… Dabar gi ??engiame ? savait?, vadinam? ?vent?ja, nes ji yra kiekvieno krik??ionio gyvenimo centras.

Mes būsime su J?zumi paskutin?mis Jo valandomis. ?i? savait? pasinersime ? tylos, baim?s, skausmo ir i?davyst?s atmosfer?. Tai bus J?zaus i? Nazareto kan?ios dienos, kai spr?sis klausimas: ar ?mon?s pagaliau supras? O gal Dievo sūnus liks tarp daugelio anonimini? istorijos nukry?iuot?j??

J?zus pasirenka mirt?… ?? sekmadien? pasakojama apie prie?taravim?. Minia,  su entuziazmu pasitinkanti J?z?, ?aukianti: ?Osana Dovydo sūnui!“ ir laikanti alyvmed?i? ?akas, yra ta pati minia, kuri po keli? dien? ?auks: ?Ant kry?iaus J?!“

Kod?l ?iandien kalbame apie ?? prie?taravim?? Tod?l, kad kan?ia yra kupina prie?taravim?. Tod?l ir pasakojame apie Petr?, kuris sako es?s pasiruo??s atiduoti gyvyb? u? Vie?pat?, bet ?lunga, i?gird?s paprastos tarnait?s klausim?. Regime mokinius, kurie tris metus dien? ir nakt? buvo su J?zumi, bet skaud?iausi? Jam akimirk? u?miega arba pab?ga. Jau nekalbant apie Jud?... vien? i? Dvylikos…

Kai skaitome pasakojim? apie kan?i?, jame n?ra ger? ir blog? ?moni?. Ten esame mes su savo ?viesomis ir ?e??liais. Mes – tai mokiniai, pasirink? būti Jo pus?je, bet kartais, pa?i? gra?iausi? akimirk?, pab?gantys, i?duodantys ir, galbūt susitar? su pareiginguoju Pilotu, nukry?iuojantys J?z? u? Jeruzal?s sien?, tai yra, i?stumiantys J? i? savo egzistencijos.

Tik pri?m? ?? prie?taravim? gal?sime gerai i?gyventi Velykas, nes Did?iosios Savait?s ?ventimas yra did?iosios nes?km?s, v?liau tapusios did?iule pergale, ?ventimas. Jei priimsime savo pa?i? prie?taringumus, ir patirtas nes?kmes, tada gal?sime pasakyti, kurioje pus?je i? ties? norime būti. Tokia buvo J?zaus mokini? istorija, nes tokia yra kiekvieno Jo mokinio istorija!

?iemet klausom?s Morkaus pasakojimo, kuris buvo labai m?gstamas pirmosios kartos krik??ioni? ir da?nai skaitomas susirinkimuose, nes jie nor?jo, kad krik??ionys apm?styt? tikr?j? ant Golgotos apreik?t? Dievo Veid?, kuris yra meil?, vien tik meil?.

Morkus, kitaip nei kiti evangelistai, pabr??ia labai ?mogi?k? J?zaus reakcij? ? Jo laukian?i? mirt?. Jis vaizduoja J? i?sigandus? ir pasibais?jus?. Tik Morkus pa?ymi, kad Alyv? sode J?zus, suprat?s, jog Jo ie?ko, kad pasmerkt? mir?iai, ??m? jausti didel? baim? ir sielvart?“. Morkaus pasakojime J?zus neprataria n? ?od?io, kai Judas J? pabu?iuoja, ir nereaguoja, kai vienas i? susirinkusi?j? stveriasi kalavijo. J?zus tam beprasmi?kam poelgiui neskiria n? vienu priekai?to ?od?io: visa tai taip toli nuo evangelini? princip?, kad net neverta būti svarstoma. Pasakojime apie kan?i? pagal Mork? J?zus visada tyli. Religijos autoritetams, kurie klausia, ar Jis yra Mesijas, ir Pilotui, norin?iam su?inoti, ar Jis yra karalius, tiesiog atsako: ?Taip, a? esu“. To ir pakanka. Trumpai tariant, Morkus mums pristato J?z?, nesiprie?inant? ?vykiams, kuriems negali u?kirsti kelio, tod?l beveik pasyviai priimant? tai, kas su Juo vyksta, ir gal? gale papras?iausiai baigiant? ?od?iais: ?Tei?sipildo Ra?tai!“

Did?i?j? Savait? esame kvie?iami sustoti ir susim?styti. Per gav?ni? mes buvome pagrindiniai veik?jai. Tada buvo mūs? maldos, aukos, atgailos laikas, o ?i? savait? pagrindinis veik?jas yra J?zus. Per gav?ni? klaus?me sav?s, k? galime padaryti d?l Dievo, o ?i? savait? su nuostaba kontempliuojame, k? Dievas padar? d?l mūs?.

Svarbu prisiminti: jei ? ?i? Did?i?j? savait? ?velgsime, nor?dami j? ?suprasti“, ji praslinks pro mus nenaudingai. Jei norime, kad ji paveikt? mūs? egzistencij?, turime leisti jai ra?yti mūs? ?irdyse…

Adolfas Gru?as