蜜桃交友

Kas j寞 tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas u啪 tai, kad netiki viengimio Dievo S奴naus. Teismo nuosprendis yra toksai: at臈jo 拧viesa 寞 pasaul寞, bet 啪mon臈s labiau myl臈jo tams膮 nei 拧vies膮, nes j懦 darbai buvo pikti. Kiekvienas nedor臈lis neapken膷ia 拧viesos ir neina 寞 拧vies膮, kad jo darbai aik拧t臈n nei拧eit懦. O kas vykdo ties膮, tas eina 寞 拧vies膮, kad i拧ry拧k臈t懦, jog jo darbai atlikti Dieve (Jn 3, 14鈥�21)鈥�

DIEVO GYVYB臇

Mons. A. Gru拧as

艩寞 sekmadien寞 skaitome dal寞 ilgos J臈zaus kalbos Nikodemui, fariziejui, Biblijos 啪inovui, to meto i拧min膷iui. Nikodemas at臈jo pas J臈z懦, nes, nors ir tur臈damas daug 啪ini懦, jaut臈, kad jam ka啪ko stinga, suvok臈, kad anapus yra Ka啪kas, ko jis taip ir nesupranta. Nikodemas yra vis懦 nepatenkint懦j懦, ta膷iau norin膷i懦 suprasti, 啪inoti 啪moni懦 paveikslas.

J臈zus kvie膷ia j寞 atgimti i拧 naujo. Jis sako jam: 鈥濵ielas Nikodemai, jei nori suprasti, kas yra Dievas, palik ramyb臈je 拧寞 savo gyvenim膮, savo 漠statym膮, savo taisykles. Gimk i拧 naujo! Pa啪velk 寞 tikrov臋 Dievo, kuris yra tik meil臈, akimis鈥�.

M奴s懦 gyvenimo prad啪ia, gimimas, nepriklauso nuo m奴s懦. Jis nepriklauso ir nuo j寞 nul臈musi懦 s膮lyg懦 - t臈v懦, vietos, gyvenimo aplinkybi懦. Tai m奴s懦 kelion臈s baga啪as, kur寞 reikia tik priimti. N臈ra prasm臈s sav臋s gail臈tis ar sk懦stis. Tik nuo m奴s懦 priklauso, k膮 su 拧iuo baga啪u padarysime: tai ir yra atgimimas! Atgimti - tai suvokti, kad gyvenimo esm臈, b奴tent: laim臈, meil臈, n臈ra akla s臈km臈, n臈ra patik臈ta atsitiktinumui, bet yra m奴s懦 rankose, jei tik gyvename atitinkam膮 gyvenim膮. Pats 啪mogus renkasi meil臋, laim臋, ir atgimti 鈥� tai ne kas kita, kaip prisiimti atsakomyb臋 u啪 savo gyvenim膮.

艩iuo metu krik拧膷ionys da啪nai aimanuoja d臈l matom懦 blogybi懦 ir darom懦 nusikaltim懦, tuo pat metu guosdami save viltimi, kad  anks膷iau ar v臈liau ateis dievi拧kasis teisingumas, ir visi piktadariai pagaliau u啪 tai sumok臈s鈥�

Bet ar tikrai J臈zaus Kristaus Dievas yra toks? Negailestingas, ker拧to i拧tro拧k臋s Dievas - teis臈jas?

Atrodo, kad J臈zus, laimei, mano kitaip: 鈥濪ievas taip pamilo pasaul寞, jog atidav臈 savo viengim寞 S奴n懦鈥�  ne tam, kad jis pasaul寞 pasmerkt懦, bet kad pasaulis per j寞 b奴t懦 i拧gelb臈tas鈥�.

Atrodo, kad J臈zus tai pasak臈 b奴tent d臈l to, kad i拧 m奴s懦 min膷i懦 i拧trint懦 ker拧tingo Dievo 鈥� teis臈jo 寞vaizd寞. Jis kalb臈jo mums apie T臈v膮, beproti拧kai mylint寞 啪mog懦, apie T臈v膮, kuris atiduoda tai, kas Jam brangiausia, kad patys pamatytume, kaip stipriai Jis mus myli. Kuo daugiau laiko praeina, tuo labiau 寞sitikinu, kad tikrasis klausimas yra ne tai, ar mes tikime Diev膮, bet tai, kok寞 Diev膮 mes tikime!

艩is 鈥瀌啪iaugsmo sekmadienis鈥� 寞galina mus taip pat tarti ai拧k懦 啪od寞 apie kry啪i懦, apie 拧寞 did寞j寞 sl臈pin寞, tapus寞 krik拧膷ionyb臈s simboliu.

Krik拧膷ionyb臈s simbolis yra nukry啪iuotasis, nes b奴tent ant kry啪iaus Dievas parod臈 savo meil臈s mat膮. Nukry啪iuotojo akivaizdoje visi tur臈tume su拧ukti: 鈥濳aip Jis mane myl臈jo!鈥�, o ne: 鈥濳aip Jis kent臈jo!鈥溾��

Labai da啪nai galvojame, kad kry啪iaus svarb膮 krik拧膷ioni拧kame gyvenime i拧rei拧kia tam tikra meil臈 kan膷iai.

Tie, kurie gyvena tokia perspektyva, visi拧kai nesuprato Kristaus 啪inios. Jis at臈jo ne teisti, bet prie拧ingai: priminti mums apie did啪iul臋 meil臋, kuria mus myli Dievas.

Kry啪ius 鈥� tai 啪inia, kad Dievas suteikia laim臋 ir per tai, kas tur臈t懦 nu啪udyti. Tokia ir yra m奴s懦 laim臈s patirtis: ne Dievas, vengiantis kry啪iaus, bet Dievas, galintis mus i拧gelb臈ti per kry啪i懦. Jis gelbsti mus ne nuo kan膷ios, bet kan膷ioje.

Reikia tik, susid奴rus su gyvenimo i拧bandymais, pasistengti pakelti akis 寞 Diev膮, ir m奴s懦 kan膷ios nebus tokios sunkios. O kai jausim臈s prisl臈gti, vieni拧i, galb奴t, ka啪kiek apimti depresijos, prisiminkime, k膮 J臈zus pasak臈 Nikodemui: 鈥濪ievas taip pamilo pasaul寞, jog atidav臈 savo viengim寞 S奴n懦鈥�. O jeigu vietoje 啪od啪io 鈥瀙asaulis鈥� 寞ra拧ytume savo vard膮, argi nesijaustume saug奴s, argi nesijaustume didel臈se, 拧iltose Gyvenimo rankose?

Mes esame vertingi: Dievas atidav臈 savo gyvyb臋 u啪 mus鈥�

Toks yra m奴s懦 Dievas鈥�