蜜桃交友

Jos m膮stym膮, skirt膮 Maldos metams Jubiliejui pasirengti, skelbia Australijos katalik懦 savaitra拧tis 鈥濩atholic Weekly鈥�.

Bendravimo linija yra malda ir prasideda nuo Dievo, o ne nuo man臋s ar j奴s懦. Tod臈l atkreipkite d臈mes寞, kad malda jau vyksta prie拧 jums ar man k膮 nors apie j膮 su啪inant. Kaip sakoma viename gra啪iame k奴rinyje, ir 鈥瀙asimetusio 啪mogaus tamsoje dega meil臈s 啪vak臈鈥�. Taip, tai jau yra malda.

Mes ne visada suvokiame 拧i膮 ties膮. Da啪nai i拧gyvename kasdienyb臋 nepasteb臈dami Dievo. Ir neskiriame laiko, kad jis ai拧kiai parodyt懦 mums savo buvim膮. Tod臈l manome, kad jis ne啪ino ar kad jam ner奴pi. Manome, kad esame vieni patys arba kad Dievas bus geras tik tada, kai mes b奴sime geri. Netgi manome, kad jei norime melstis, turime b奴ti geri. Ir labai klystame! Dievas visada yra 拧alia ir meld啪iasi mumyse, nesvarbu, k膮 padar臈me ar k膮 galvojame.

Kai j奴s ir a拧 pagalvojame apie Diev膮, kad ir trumpai, kai paimame 寞 rankas ro啪inio karoliukus arba sukalbame eilut臋 i拧 艩ventojo Ra拧to, kai papras膷iausiai 拧aukiam臈s jo kaip sugebame, galima sakyti, kad mes 鈥瀙risijung臈me鈥�.

Mes atsiliepiame 寞 mald膮, kuri jau vyksta mumyse. Tarsi atveriame savo 拧irdies duris Dievui ir pamatome, kad jis vis膮 laik膮 buvo ten ir beld臈si. Daug 啪moni懦 klausia: 鈥濳aip man melstis?鈥� Ar galime atsakyti 寞 klausim膮: 鈥濳aip kv臈puoti?鈥�. Vargu, tiesiog taip darome.

Visi mes kv臈puojame, ta膷iau skirtingai. Kartais, apsiliejus 拧altu vandeniu, mums u啪gniau啪ia kvap膮. Kartais jau膷iam臈s blogai, o kv臈pavimas sunkus ir tr奴k膷iojantis. Kartais, i拧 peties pasportavus, kv臈puojame greitai, bet negiliai. B奴t懦 galima t臋sti.

N臈ra vieno b奴do kv臈puoti ir n臈ra vieno b奴do melstis. Neleiskite, kad jums b奴t懦 sakoma kitaip. Melskit臈s taip, kaip galite, o ne taip, kaip negalite: toks yra dykumos t臈v懦 ir motin懦 patarimas. 鈥濸risijunkite鈥� savo b奴du. O Dievas i拧kart pamatys! Jis atskirs j奴s懦 bals膮 nuo vis懦 kit懦. Galb奴t viskas, k膮 darysi, tai kalb臈siesi su juo va啪iuodamas 寞 darb膮 autobusu ar gr寞啪damas namo. Nustebsite pamat臋, kaip 拧is 寞protis 寞augs. Ir pajusite, kai Dievas nor臈s kitokio pokalbio.

Negird臈site Dievo balso, bet tai nesvarbu. Tai smagumas, kuris m奴s懦 laukia, kai pamatysime j寞 veidas 寞 veid膮. 艩iuo metu svarbu, kad b奴tum臈me 鈥瀙risijung臋鈥�. Atminkite, kad kiekvienas i拧 m奴s懦 at臈jo 寞 pasaul寞 su maldos DNR.

艩tai, rodos, kardinolo Pranci拧kaus Ksavero Nguyeno Van Thuano papasakota istorija. Kart膮 buvo 啪mogus, kuris kasdien tuo pa膷iu metu eidavo 寞 ba啪ny膷i膮. Jis papras膷iausiai atsis臈sdavo ir  i拧tardavo: 鈥濻veikas, J臈zau, 膷ia D啪imas鈥�. Ir nieko daugiau. Metai b臈go, jis paseno, susirgo ir ligonin臈je lauk臈 mirties valandos. Jis netur臈jo 拧eimos. Pas j寞 atvyko kunigas. Jis pasiteiravo apie ligon寞 ir tarstel臈jo, kad niekas jo nelanko. Bet slaugytojas atsak臈, kad ka啪kas j寞 aplanko kiekvien膮 vidudien寞. O D啪imas  paai拧kino kunigui: 鈥濼aip, t臈ve. Kiekvien膮 dien膮 ateina J臈zus. Jis tiesiog atsis臈da ten ir sako: 鈥濻veikas, D啪imai, 膷ia J臈zus鈥�.

鈥濲is meld啪iasi tavyje, kiekvien膮 tavo gyvenimo milisekund臋. Tiesiog atsiliepkite 鈥� ir j奴s jau meld啪iat臈s鈥�, 鈥� ra拧o austral臈 benediktin臈 Hilda Scott OSB. (RK / Pope)