蜜桃交友

Jos m?stym?, skirt? Maldos metams Jubiliejui pasirengti, skelbia Australijos katalik? savaitra?tis ?Catholic Weekly“.

Bendravimo linija yra malda ir prasideda nuo Dievo, o ne nuo man?s ar jūs?. Tod?l atkreipkite d?mes?, kad malda jau vyksta prie? jums ar man k? nors apie j? su?inant. Kaip sakoma viename gra?iame kūrinyje, ir ?pasimetusio ?mogaus tamsoje dega meil?s ?vak?“. Taip, tai jau yra malda.

Mes ne visada suvokiame ?i? ties?. Da?nai i?gyvename kasdienyb? nepasteb?dami Dievo. Ir neskiriame laiko, kad jis ai?kiai parodyt? mums savo buvim?. Tod?l manome, kad jis ne?ino ar kad jam nerūpi. Manome, kad esame vieni patys arba kad Dievas bus geras tik tada, kai mes būsime geri. Netgi manome, kad jei norime melstis, turime būti geri. Ir labai klystame! Dievas visada yra ?alia ir meld?iasi mumyse, nesvarbu, k? padar?me ar k? galvojame.

Kai jūs ir a? pagalvojame apie Diev?, kad ir trumpai, kai paimame ? rankas ro?inio karoliukus arba sukalbame eilut? i? ?ventojo Ra?to, kai papras?iausiai ?aukiam?s jo kaip sugebame, galima sakyti, kad mes ?prisijung?me“.

Mes atsiliepiame ? mald?, kuri jau vyksta mumyse. Tarsi atveriame savo ?irdies duris Dievui ir pamatome, kad jis vis? laik? buvo ten ir beld?si. Daug ?moni? klausia: ?Kaip man melstis?“ Ar galime atsakyti ? klausim?: ?Kaip kv?puoti?“. Vargu, tiesiog taip darome.

Visi mes kv?puojame, ta?iau skirtingai. Kartais, apsiliejus ?altu vandeniu, mums u?gniau?ia kvap?. Kartais jau?iam?s blogai, o kv?pavimas sunkus ir trūk?iojantis. Kartais, i? peties pasportavus, kv?puojame greitai, bet negiliai. Būt? galima t?sti.

N?ra vieno būdo kv?puoti ir n?ra vieno būdo melstis. Neleiskite, kad jums būt? sakoma kitaip. Melskit?s taip, kaip galite, o ne taip, kaip negalite: toks yra dykumos t?v? ir motin? patarimas. ?Prisijunkite“ savo būdu. O Dievas i?kart pamatys! Jis atskirs jūs? bals? nuo vis? kit?. Galbūt viskas, k? darysi, tai kalb?siesi su juo va?iuodamas ? darb? autobusu ar gr??damas namo. Nustebsite pamat?, kaip ?is ?protis ?augs. Ir pajusite, kai Dievas nor?s kitokio pokalbio.

Negird?site Dievo balso, bet tai nesvarbu. Tai smagumas, kuris mūs? laukia, kai pamatysime j? veidas ? veid?. ?iuo metu svarbu, kad būtum?me ?prisijung?“. Atminkite, kad kiekvienas i? mūs? at?jo ? pasaul? su maldos DNR.

?tai, rodos, kardinolo Pranci?kaus Ksavero Nguyeno Van Thuano papasakota istorija. Kart? buvo ?mogus, kuris kasdien tuo pa?iu metu eidavo ? ba?ny?i?. Jis papras?iausiai atsis?sdavo ir  i?tardavo: ?Sveikas, J?zau, ?ia D?imas“. Ir nieko daugiau. Metai b?go, jis paseno, susirgo ir ligonin?je lauk? mirties valandos. Jis netur?jo ?eimos. Pas j? atvyko kunigas. Jis pasiteiravo apie ligon? ir tarstel?jo, kad niekas jo nelanko. Bet slaugytojas atsak?, kad ka?kas j? aplanko kiekvien? vidudien?. O D?imas  paai?kino kunigui: ?Taip, t?ve. Kiekvien? dien? ateina J?zus. Jis tiesiog atsis?da ten ir sako: ?Sveikas, D?imai, ?ia J?zus“.

?Jis meld?iasi tavyje, kiekvien? tavo gyvenimo milisekund?. Tiesiog atsiliepkite – ir jūs jau meld?iat?s“, – ra?o austral? benediktin? Hilda Scott OSB. (RK / Pope)