鈥濨a啪ny膷ios Motinos鈥�, gyvenusios IV a.
IV am啪ius prasid臈jo 啪iauriu krik拧膷ioni懦 persekiojimu, ypa膷 Rytuose. Po ilgos kovos d臈l vald啪ios Konstantinas tapo imperatoriumi. Konstantino, jo s奴n懦 ir motinos Elenos palankumo d臈ka Ba啪ny膷ia 拧ioje epochoje 寞gijo nereg臈t膮 gali膮 ir 寞tak膮. Ba啪ny膷ios vyrai gaudavo gausi懦 privilegij懦 i拧 aristokra膷i懦 krik拧膷ioni懦 moter懦, toki懦 kaip Olimpija, Melanija Vyresnioji, Melanija Jaunesnioji ir Paula. Krik拧膷ioni懦 bendruomen臈s, iki tol susitikdavusios didesniuose namuose, dabar 臈m臈 rinktis pra拧matniose vie拧ose vietose. 艩ie poky膷iai didino 寞tamp膮 d臈l krik拧膷ioni懦 moter懦 tarnyst臈s vie拧umoje.
Kaip keit臈si moter懦 vaidmuo Ba啪ny膷ioje
IV a. taip pat i拧ry拧k臈jo pavojinga tendencija moteri拧k膮j膮 lyt寞 sieti su erezija. Vis懦 pirma moterys rizikavo b奴ti apkaltintos erezija, kai imdavosi mokytojos vaidmens. B奴tent tokiame ba啪nytiniame kontekste gyveno ir savo tik臈jim膮 liudijo IV a. 鈥濨a啪ny膷ios motinos鈥�. Pateikiame trump膮, bet reik拧ming膮 j懦 gyvenimo chronologij膮, i拧ry拧kinan膷i膮, kaip jos ir j懦 bendruomen臈s vadovavo ankstyvojoje Ba啪ny膷ioje.
Moter懦 para拧yti tekstai
Literat奴rin臈s informacijos apie IV a. moteris 鈥� Marcel臋, Paul膮, Makrin膮, Melanij膮 Vyresni膮j膮 ir Olimpij膮 鈥� daugiausia gauname i拧 Ba啪ny膷ios erudit懦 Jeronimo, Grigalius Nysie膷io, Paladijaus ir Jono Auksaburnio ra拧tuose. Turime du moter懦 para拧ytus tekstus: Probos ir Egerijos. Proba pasitelkia Romoje labai m臈gstam膮 Vergilijaus centon膮 proza, kad papasakot懦 krik拧膷ionyb臈s istorij膮 ir evangelizuot懦 jaunus aristokratus, sukurdama priemon臋, kuri darys 寞tak膮 daugelio kart懦 krik拧膷ionims vyrams ir moterims. Egerija savo seserims ra拧o kelioni懦 dienora拧t寞, iliustruodama savo kelion臋 寞 拧vent膮sias vietas Rytuose. Ka啪kuriuo 拧ios kelion臈s metu, ra拧o Egerija, ji sutiko savo 鈥瀕abai brangi膮 draug臋, 拧vent膮 diakon臋 Martan膮鈥�, kuri vadovavo vyr懦 ir moter懦 bendruomen臈ms netoli 艩v. Tekl臈s 拧ventov臈s Turkijoje. Tai retas pavyzdys, kai moteris diakon臈 vadovauja krik拧膷ionims vyrams ir moterims.
Nors vienuolinio gyvenimo pradininku Rytuose da啪nai 寞vardijamas Bazilijus, o Vakaruose 鈥� Jeronimas, dvi moterys 鈥� Makrina ir Marcel臈 鈥� 拧寞 krik拧膷ioni拧k膮 gyvenimo b奴d膮 prad臈jo praktikuoti daug anks膷iau nei vyrai.
Makrina (327鈥�379 m. po Kr.) 寞k奴r臈 vienuolyn膮 Anisoje, Ma啪ojoje Azijoje, kuris tapo prototipu jos brolio Bazilijaus sura拧ytai vienuoli懦 regulai. Jei Bazilijus v臈liau buvo vadinamas monastinio gyvenimo t臈vu, tai Makrina neabejotinai yra jo motina. Jos, kaip dvasin臈s vadov臈s, autoritetas padar臈 didel臋 寞tak膮 jos broliams teologams Bazilijui ir Grigaliui, kurie i拧pl臈tojo Trejyb臈s doktrin膮.
Marcel臈 (325鈥�410 m.) savo aristokrati拧koje viloje ant Romos Aventino kalvos sub奴r臈 moteris studijuoti 艩vent膮j寞 Ra拧t膮 ir melstis 40 met懦 anks膷iau, nei 寞 Rom膮 atvyko Jeronimas. Kai Jeronimas gr寞啪o 寞 Jeruzal臋, Romos kunigai konsultavosi su Marcele, kad 拧i i拧ai拧kint懦 tam tikras Biblijos tekst懦 vietas.
Paula (Paul臈) Romiet臈 (347鈥�404 m.) Betliejuje 寞k奴r臈 du vienuolynus: moter懦 ir vyr懦. Vyr懦 vienuolyn膮 ji patik臈jo vienuoliams ir b奴tent ten, jos padedamas, Jeronimas baig臈 Biblijos vertim膮 寞 lotyn懦 kalb膮. Jeronimas pasakoja, kad Paulos hebraj懦 kalbos 啪inios pranoko jo paties 啪inias.
Melanijos Vyresniosios (350鈥�410 m.) d臈ka svarbus Ba啪ny膷ios veik臈jas Evagrijus gr寞啪o prie celibato 寞啪ado; Melanija moko ir atver膷ia daug vyr懦. Ji padeda i拧spr臋sti schizm膮, 寞 kuri膮 寞sitrauk臈 400 Antiochijos vienuoli懦, ir 鈥災痸eikia kiekvien膮 eretik膮, kuris neigia 艩vent膮j膮 Dvasi膮鈥�. Ji finansuoja ir kartu su kitais 寞kuria dvigub膮, vyr懦 ir moter懦, vienuolyn膮 ant Alyv懦 kalno, kurio bendruomen臈 studijuoja 艩vent膮j寞 Ra拧t膮, meld啪iasi ir vykdo labdaringas veiklas.
Olimpija (368鈥�408 m.), vyskupo Nektarijaus Konstantinopolyje 寞拧ventinta diakone, naudoja did啪iulius savo 拧eimos turtus Ba啪ny膷iai remti ir tarnauti varg拧ams. Ji 寞k奴r臈 didel寞 vienuolyn膮 netoli Sofijos soboro, kuriame trys jos giminait臈s taip pat buvo 寞拧ventintos diakon臈mis. Netrukus prie j懦 prisijung臈 ir moterys i拧 Romos senato 拧eim懦, o vienuoli懦 skai膷ius i拧augo iki 250.
Tai tik keli pavyzd啪iai apie IV a. moteris, kuri懦 bendruomen臈s yra 拧iuolaikinio vienuolinio gyvenimo pirmtak臈s. J懦 liudijimas ir ba啪nytinis autoritetas stipriai paveik臈 ne tik j懦 am啪inink懦, bet ir ateities krik拧膷ioni懦 bendruomenes. Tais laikais, kada kai kurie Ba啪ny膷ios vadovai draud臈 moterims vie拧ai kalb臈ti ar mokyti, ir pageidavo, kad jos likt懦 namuose, yra 寞rodym懦, kad IV a. kai kurios krik拧膷ion臈s moterys vadovavo bendruomen臈ms, kalb臈jo svarbiais Ba啪ny膷ios klausimais, mok臈 moteris ir vyrus, ir laisvai liudijo Krist懦, kuriam jos pasirinko 寞sipareigoti.
(D沤/Pope)
