?Ba?ny?ios Motinos“, gyvenusios IV a.
IV am?ius prasid?jo ?iauriu krik??ioni? persekiojimu, ypa? Rytuose. Po ilgos kovos d?l vald?ios Konstantinas tapo imperatoriumi. Konstantino, jo sūn? ir motinos Elenos palankumo d?ka Ba?ny?ia ?ioje epochoje ?gijo nereg?t? gali? ir ?tak?. Ba?ny?ios vyrai gaudavo gausi? privilegij? i? aristokra?i? krik??ioni? moter?, toki? kaip Olimpija, Melanija Vyresnioji, Melanija Jaunesnioji ir Paula. Krik??ioni? bendruomen?s, iki tol susitikdavusios didesniuose namuose, dabar ?m? rinktis pra?matniose vie?ose vietose. ?ie poky?iai didino ?tamp? d?l krik??ioni? moter? tarnyst?s vie?umoje.
Kaip keit?si moter? vaidmuo Ba?ny?ioje
IV a. taip pat i?ry?k?jo pavojinga tendencija moteri?k?j? lyt? sieti su erezija. Vis? pirma moterys rizikavo būti apkaltintos erezija, kai imdavosi mokytojos vaidmens. Būtent tokiame ba?nytiniame kontekste gyveno ir savo tik?jim? liudijo IV a. ?Ba?ny?ios motinos“. Pateikiame trump?, bet reik?ming? j? gyvenimo chronologij?, i?ry?kinan?i?, kaip jos ir j? bendruomen?s vadovavo ankstyvojoje Ba?ny?ioje.
Moter? para?yti tekstai
Literatūrin?s informacijos apie IV a. moteris – Marcel?, Paul?, Makrin?, Melanij? Vyresni?j? ir Olimpij? – daugiausia gauname i? Ba?ny?ios erudit? Jeronimo, Grigalius Nysie?io, Paladijaus ir Jono Auksaburnio ra?tuose. Turime du moter? para?ytus tekstus: Probos ir Egerijos. Proba pasitelkia Romoje labai m?gstam? Vergilijaus centon? proza, kad papasakot? krik??ionyb?s istorij? ir evangelizuot? jaunus aristokratus, sukurdama priemon?, kuri darys ?tak? daugelio kart? krik??ionims vyrams ir moterims. Egerija savo seserims ra?o kelioni? dienora?t?, iliustruodama savo kelion? ? ?vent?sias vietas Rytuose. Ka?kuriuo ?ios kelion?s metu, ra?o Egerija, ji sutiko savo ?labai brangi? draug?, ?vent? diakon? Martan?“, kuri vadovavo vyr? ir moter? bendruomen?ms netoli ?v. Tekl?s ?ventov?s Turkijoje. Tai retas pavyzdys, kai moteris diakon? vadovauja krik??ionims vyrams ir moterims.
Nors vienuolinio gyvenimo pradininku Rytuose da?nai ?vardijamas Bazilijus, o Vakaruose – Jeronimas, dvi moterys – Makrina ir Marcel? – ?? krik??ioni?k? gyvenimo būd? prad?jo praktikuoti daug anks?iau nei vyrai.
Makrina (327–379 m. po Kr.) ?kūr? vienuolyn? Anisoje, Ma?ojoje Azijoje, kuris tapo prototipu jos brolio Bazilijaus sura?ytai vienuoli? regulai. Jei Bazilijus v?liau buvo vadinamas monastinio gyvenimo t?vu, tai Makrina neabejotinai yra jo motina. Jos, kaip dvasin?s vadov?s, autoritetas padar? didel? ?tak? jos broliams teologams Bazilijui ir Grigaliui, kurie i?pl?tojo Trejyb?s doktrin?.
Marcel? (325–410 m.) savo aristokrati?koje viloje ant Romos Aventino kalvos subūr? moteris studijuoti ?vent?j? Ra?t? ir melstis 40 met? anks?iau, nei ? Rom? atvyko Jeronimas. Kai Jeronimas gr??o ? Jeruzal?, Romos kunigai konsultavosi su Marcele, kad ?i i?ai?kint? tam tikras Biblijos tekst? vietas.
Paula (Paul?) Romiet? (347–404 m.) Betliejuje ?kūr? du vienuolynus: moter? ir vyr?. Vyr? vienuolyn? ji patik?jo vienuoliams ir būtent ten, jos padedamas, Jeronimas baig? Biblijos vertim? ? lotyn? kalb?. Jeronimas pasakoja, kad Paulos hebraj? kalbos ?inios pranoko jo paties ?inias.
Melanijos Vyresniosios (350–410 m.) d?ka svarbus Ba?ny?ios veik?jas Evagrijus gr??o prie celibato ??ado; Melanija moko ir atver?ia daug vyr?. Ji padeda i?spr?sti schizm?, ? kuri? ?sitrauk? 400 Antiochijos vienuoli?, ir ??veikia kiekvien? eretik?, kuris neigia ?vent?j? Dvasi?“. Ji finansuoja ir kartu su kitais ?kuria dvigub?, vyr? ir moter?, vienuolyn? ant Alyv? kalno, kurio bendruomen? studijuoja ?vent?j? Ra?t?, meld?iasi ir vykdo labdaringas veiklas.
Olimpija (368–408 m.), vyskupo Nektarijaus Konstantinopolyje ??ventinta diakone, naudoja did?iulius savo ?eimos turtus Ba?ny?iai remti ir tarnauti varg?ams. Ji ?kūr? didel? vienuolyn? netoli Sofijos soboro, kuriame trys jos giminait?s taip pat buvo ??ventintos diakon?mis. Netrukus prie j? prisijung? ir moterys i? Romos senato ?eim?, o vienuoli? skai?ius i?augo iki 250.
Tai tik keli pavyzd?iai apie IV a. moteris, kuri? bendruomen?s yra ?iuolaikinio vienuolinio gyvenimo pirmtak?s. J? liudijimas ir ba?nytinis autoritetas stipriai paveik? ne tik j? am?inink?, bet ir ateities krik??ioni? bendruomenes. Tais laikais, kada kai kurie Ba?ny?ios vadovai draud? moterims vie?ai kalb?ti ar mokyti, ir pageidavo, kad jos likt? namuose, yra ?rodym?, kad IV a. kai kurios krik??ion?s moterys vadovavo bendruomen?ms, kalb?jo svarbiais Ba?ny?ios klausimais, mok? moteris ir vyrus, ir laisvai liudijo Krist?, kuriam jos pasirinko ?sipareigoti.
(D?/Pope)
