蜜桃交友

Jis kalb臈jo Ponferados mieste, esan膷iame Kastilijos ir Leono provincijoje, surengtoje konferencijoje apie art臈jan膷i膮 Velyk懦 savait臋 ir jos tradicijas. Ponferados mieste gyvuoja viena i拧 seniausi懦, apie 4 am啪ius skai膷iuojanti brolija 鈥� J臈zaus Nazarie膷io karali拧koji brolija 鈥� kuri rengia velykines procesijas.

Velykos, pasak arkivyskupo, yra m奴s懦 atpirkimo vainikas ir vis懦 krik拧膷ioni拧k懦 拧ven膷i懦 motina. Am啪inasis 沤odis, vienintelis T臈vo S奴nus, 寞啪eng臈 寞 pasaul寞 寞sik奴nydamas Mergel臈s 寞s膷iose ir, pakil臋s ant kry啪iaus, veda 啪mog懦 寞 prisik臈lim膮 ir am啪in膮j寞 gyvenim膮. 

Arkivyskupas B. Auza primin臈, jog popie啪ius Pranci拧kus daug kart懦 g臈r臈josi 寞vairiomis liaudies pamaldumo formomis 鈥� turtingais ir k奴rybingais b奴dais, kuriais Dievo tautos dalis, veikiama Dvasios, tam tikroje geografin臈je vietoje i拧rei拧kia savo tik臈jim膮, j寞 perduoda, saugo, puosel臈ja. B奴t懦 galima pasakyti 鈥� evangelizuoja pati save.

Kita vertus, pastar懦j懦 de拧imtme膷i懦 sociologiniai duomenys apie tik臈jimo praktikavim膮 Ispanijoje rodo, kad 拧alis kasdien vis sekuliaresn臈. Taip susiduriame su paradoksu 鈥� Did啪iosios savait臈s ir kitose procesijose uoliai dalyvauja daug 啪moni懦, kurie n臈ra praktikuojantys katalikai, neretai 鈥� visai netikintys. Tokiu atveju procesijos ir tradicijos atlieka tik tam tikr懦 emocij懦 啪adinimo arba k臈limo, puikaus teatralizuoto spektaklio, turistin臈s ir ekonomi拧kai naudingos reklamos vaidmen寞 ir beveik nieko daugiau. Kai kurie laisvamaniai bei sociologai sako 鈥� tik臈jimas mir臋s, o tai, kas liko, yra ne tikin膷io 啪mogaus pamaldumo i拧rai拧ka, bet kult奴rin臈 manifestacija.

鈥濨et ar i拧 ties懦 taip yra? Taip n臈ra, nebus ir niekada negali b奴ti mums, kurie giliai tikime 寞 Krist懦 kaip 寞 savo Gelb臈toj膮. Mums Did啪ioji savait臈, jos 寞vykiai yra susij臋 su tik臈jimu ir protu.  Tie, kurie siekia mus 寞tikinti, kad Did啪ioji savait臈 t臈ra kult奴rin臈 pramoga turist懦 pinigams surinkti, kad procesijos ir kitos pamald啪ios praktikos t臈ra 啪mogaus veiksmai, kuriais jis i拧rei拧kia savo laisv臋, jos i拧didina pat寞 啪mog懦, i拧kelia j寞 寞 visa ko centr膮, auk拧tina jo laisv臋, bet atitolina j寞 nuo Dievo. Taip, paradoksaliai, j寞 padaro atsitiktinumo vaisiumi, beasmeniu, efemeri拧ku ir, trumpai tariant, iracionaliu: tai nauja nihilizmo i拧rai拧ka. Taip tvirtinama, kad Vie拧paties kan膷ios pasakojimas Evangelijose niekuo nesiskiria nuo graik懦 tragedij懦鈥�, 鈥� sak臈 apa拧tali拧kasis nuncijus. Jei religin臈s tradicijos virsta paprastomis kult奴rin臈mis aprai拧komis, jos nebeatsako 寞 did啪iuosius klausimus, kurie jaudina 啪mogaus 拧ird寞. O be 拧io turinio, be dvasinio paveldo galiausiai j懦 pa膷i懦 laukia 啪lugimas. Be to, kaip yra ra拧臋 patys Ispanijos vyskupai, sekuliari kult奴ra, rodos, dirbtinai stengiasi kurti visuomen臋 be religini懦 nuorod懦, be Dievo garbinimo ir be jokio am啪inojo gyvenimo siekio, i拧imtinai 啪emi拧k膮, paremt膮 vien pa膷iais 啪mogaus i拧tekliais ir orientuot膮 beveik vien 寞 naudojim膮si 啪em臈s g臈ryb臈mis. O popie啪ius Pranci拧kus 拧iemetin臈je Gav臈nios 啪inioje pakviet臈 dr膮siam pasirinkimui: matyti tai ne kaip mirties agonij膮, o kaip gimim膮, nauj膮 prad啪i膮, i拧臈jim膮 i拧 vergijos, nauj膮 kvietim膮 atsiversti, kad skelbtume Prisik臈limo 拧lov臋.

O Prisik臈limo nesuprasime be 漠sik奴nijimo sl臈pinio. Kai apa拧talas Paulius ra拧臈, kad graik懦 i拧min膷iams kry啪ius yra kvailyst臈, jis kalb臈jo apie j懦 m膮stymo prielaid膮, jog dievyb臈 negali b奴ti apribota k奴nu, nemirtingas tapti mirtingu, negali kent臈ti tas, kuris yra vir拧 jusli懦. Kitaip tariant, pats 寞sik奴nijimas, kaip tvirtino II am啪iaus neoplatonikas filosofas Celsas, yra ne tik ne寞manomas, bet ir nevertas Dievo. Juk, klausia 拧is filosofas, ar 啪mogus savo blogais veiksmais nepykdo Dievo labiau u啪 be啪d啪iones ir peles? Taigi, 啪mogus yra sav臋s paties ir pasaulio kalinys, ne itin 寞domus ir vertingas dievybei. Tokios perspektyvos t臋sin寞, tam tikra prasme, regime tame, k膮 寞vair奴s popie啪iai vadino 鈥瀖irties kult奴ra鈥�, o Pranci拧kus 鈥� 鈥瀒拧metimo kult奴ra鈥�. Joje 啪mogus yra u啪sidar臋s savo interesuose, savo laisv臋 suvokia savanaudi拧kai ir nepaisydamas kit懦, svarbiausias kriterijus jam 鈥� ne supratimas, o jo paties emocijos. Toks 啪mogus nebemato, kad jo gyvenimo prasm臈 yra b奴ti dovana kitiems.

Krik拧膷ioni拧ko tik臈jimo 拧irdyje matome visai prie拧ingas nuostatas 鈥� 寞sitikinim膮, kad am啪inasis 啪mogaus likimas yra Dieve, taip pat 寞sitikinim膮, kad nepriklausome vien sau, bet esame ne拧ami malon臈s srauto ir esame Kristaus K奴no dalis. Tai skelbia Velykos, 漠sik奴nijusio 沤od啪io laisvai priimta mirtis ir mums keli膮 atv臈r臋s Prisik臈limas. Ir, prie拧ingai nei senieji filosofai, ant kry啪iaus matome ne bej臈g臋 dievyb臋, prie拧taraujan膷i膮 sau pa膷iai, o nei拧matuojam膮 Dievo S奴naus dosnum膮 ir meil臋, kuri mus traukia link jo, pa啪ym臈jo apa拧talinis nuncijus B. Auza, savo klausytojams palink臈j臋s vaisingo ir 拧vento velykinio Atpirkimo sl臈pinio 拧ventimo. (RK / Pope)