蜜桃交友

Svetain臈je apie 拧ventumo gars膮 Lietuvoje (sventumogarsas.lt) Dievo tarn懦 ir tarnai膷i懦 s膮ra拧e 鈥� 23 kandidatai 寞 拧ventuosius: moterys ir vyrai, pasaulie膷iai ir pa拧v臋stieji, taip pat dvasininkai, 寞skaitant keturis vyskupus (J. Ciepliakas, J. Steponavi膷ius, V. Borisevi膷ius ir M. Reinys).

Me膷islovas Reinys gim臈 1884 m. vasario 5 d. Madagaskaro kaime, Utenos apskrityje, 1907 m. 寞拧ventintas kunigu, nuo 1925 iki 1926 m. 臈jo Lietuvos Respublikos u啪sienio reikal懦 ministro pareigas, 1926 m. konsekruotas Vilkavi拧kio vyskupo koadjutoriumi, 1940 m. paskirtas Vilniaus augziliaru, ta膷iau fakti拧kai 臈jo Vilniaus ganytojo pareigas ir tod臈l jam 艩ventasis Sostas suteik臈 arkivyskupo titul膮. 1947 m. arkivyskupas M. Reinys suimtas ir tardytas u啪 Ba啪ny膷ios teisi懦 gynim膮 ir sovietinio teismo nuteistas 8 m. kal臈jimo, bausm臋 atliekant garsiajame Vladimiro kal臈jime Rusijoje, kuriame mir臈 ne啪inomomis aplinkyb臈mis prie拧 kiek daugiau nei 70 m. 鈥� 1953 m. lapkri膷io 8 d. Arkivyskupo M. Reinio ir kit懦 komunizmo kankini懦 atminimui Vladimiro miestelio kapin臈se pastatytas paminklas 2023 m. buvo i拧niekintas.

1998 m. Vilniaus arkivyskupija prad臈jo kanonin臋 beatifikacijos ir kanonizacijos byl膮, kuria siekiama 寞rodyti M. Reinio kankinyst臋 ir 拧ventum膮, kad b奴t懦 oficialiai i拧keltas 寞 altori懦 garb臋 ir paskelbtas kankiniu.

Apie M. Reinio kankinyst臈s keli膮 Rusijos kal臈jime ra拧tu paliudijo keli i拧 Vladimiro kal臈jimo i拧laisvinti kaliniai, 寞skaitant arkivyskupo cel臈s draugus 鈥� vokiet寞 diplomat膮, evangelik膮 tikint寞j寞 Gothold膮 Starke, netikint寞j寞 brit懦 kar寞 Frank膮 James膮 William膮 Kelly ir tame pa膷iame kal臈jime kalint膮, ta膷iau M. Reinio asmeni拧kai nepa啪inojus寞 Italijos j臈zuit膮, arm臈n懦 kilm臈s kun. Pietro Alagiani SJ (Pietro Alagiagian SJ, 1894鈥�1981).

Pastarasis atsiminimuose 鈥濵ano kal臈jimai sovietiniame rojuje鈥�, i拧leistuose 1956 m. vasario 16 d. Romoje, be kita ko, pasakoja apie tikr懦j懦 Mi拧i懦 鈥� su eucharistine duona ir vynu 鈥� tr奴kum膮 sovietiniame kal臈jime. Mat daug met懦 jis cel臈je tyliai pats vienas aukodav臋s vadinam膮sias 鈥瀞ausas mi拧ias鈥� 鈥� t. y. be duonos ir vyno. Vis d臈lto, kad ir b奴dams 鈥瀏yvas palaidotas鈥� 鈥� taip apib奴dino savo b奴kl臋 鈥� ir daugiau nebesitik臈damas i拧tr奴kti i拧 Vladimiro kal臈jimo, 1952 m. per Italijos ambasad膮 Maskvoje jis gavo mi拧iol膮 ir 拧iek tiek pinig懦. J臈zuito kalinio pad臈tis pager臈jo tiek, kad gal臈jo kal臈jime nusipirkti viso, ko tr奴ko, kad visi拧kai slaptai aukot懦 tikr膮sias Mi拧ias.

Kunigas pasakoja, kad nepaprastos i拧skirtin臈s malon臈s aukoti tikr膮sias Mi拧ias galimyb臈 jam nu拧vito dar ai拧kiau 1954 m., prie拧 pat i拧laisvinim膮, kai jis buvo perkeltas 寞 bendr膮 kamer膮. Ten vienas kalinys, pranc奴zas karininkas (vardas neminimas) papasakojo apie 1952 m. Velykas, praleistas kartu su jaunais lenkais, lietuviais, baltarusiais ir ukrainie膷iais, taip pat kartu su lietuviu arkivyskupu M. Reiniu (tekste t. P. Alagiani SJ ra拧o 鈥濺enes鈥�). 鈥濲o ekscelencija buvo pareng臋s visus katalikus Velyk懦 Komunijai. Ta膷iau tuoj po Komunijos i拧dalinimo, Mi拧ioms dar nepasibaigus, tai pasteb臈jo sargai ir grup臈 j懦, 寞siver啪usi 寞 kamer膮, konfiskavo visk膮, kas jiems papuol臈 寞 rankas. Visa laim臈, baig臈 pasakojim膮 pranc奴zas karininkas, pa膷iu laiku sp臈jome i拧gelb臈ti rankin臋 su 艩ven膷iausiuoju...!鈥�

J臈zuito t. P. Alagiani SJ atsiminimai i拧leisti ital懦 kalba. I拧 Ardakano (Iranas) kil臋s kunigas priklaus臈 Italijos j臈zuit懦 provincijai. 1942 m. antr膮 kart膮 buvo rus懦 suimtas, kai tarnavo ital懦 kariuomen臈s kapelionu. Gr寞啪臋s 寞 laisv臋 garsino Tylos Ba啪ny膷ios patiriamas skriaudas konferencijose Italijoje ir kitur pasaulyje. 1981 m. kovo 5 d. t. Pietro Alagiani SJ mir臈 Romoje ir buvo palaidotas j臈zuit懦 kapuose Verano kapin臈se. (SAK / Pope)