蜜桃交友

I拧臈j臋s i拧 sinagogos, J臈zus kartu su Jok奴bu ir Jonu nu臈jo 寞 Simono ir Andriejaus namus. Simono uo拧v臈 gul臈jo kar拧膷iuodama, ir jie tuojau apie tai jam pasak臈. Jis pri臈j臋 pak臈l臈 j膮 u啪 rankos; kar拧tis paliov臈, ir ji gal臈jo jiems patarnauti. At臈jus vakarui, kai saul臈 nusileido, pas J臈z懦 sugabeno visus ligonius ir demon懦 aps臈stuosius; visas miestas buvo susirink臋s prie dur懦. Jis pagyd臈 daugel寞 sergan膷i懦 寞vairiomis ligomis, i拧var臈 daug demon懦. Ir neleido demonams kalb臈ti, nes jie 啪inojo, kas jis. Labai anksti, dar nei拧au拧us rytui, J臈zus atsik臈l臋s nu臈jo 寞 negyvenam膮 viet膮 ir tenai meld臈si. Simonas ir jo draugai nusek臈 i拧 paskos ir, surad臋 j寞 pasak臈: 鈥濾isi tav臋s ie拧ko鈥�. Jis atsak臈: 鈥濫ikime kitur, 寞 gretimus miestelius, kad ir ten skelb膷iau 啪od寞, nes tam esu at臈j臋s鈥�. Ir keliavo po vis膮 Galil臈j膮, skelbdamas 啪od寞 j懦 sinagogose ir i拧varin臈damas demonus. (Mk 1, 29鈥�39)

Tarnyst臈s stebuklas

Petro uo拧v臈s pagydymas 鈥� tai tarnyst臈s stebuklas, kuris, lyginant j寞 su kitais, gali atrodyti nelabai reik拧mingas. Vis d臈lto, netur臈tume pamir拧ti, kad stebuklai n臈ra galyb臈s demonstravimas, bet Dievo gailestingumo 啪enklai. Taip vertinant 拧寞 pagydym膮, mums atsiskleid啪ia tiesa apie 啪enklo menkum膮 ir ypating膮 拧iuo 啪enklu suteikt膮 malon臋. Jei 拧is stebuklas b奴t懦 buv臋s padarytas ne nam懦 aplinkoje, o aik拧t臈je, matant daugybei 啪moni懦, ko gero, tai atitraukt懦 d臈mes寞 nuo tikrosios jo prasm臈s.

Apra拧ydamas 拧寞 nedidel寞 啪enkl膮 evangelistas atskleid啪ia mums stebukl懦 prasm臋: J臈zus, stebuklingai i拧gydydamas 啪mones, jiems suteikia galimyb臋 tarnauti, o tarnaudami mes tampame pana拧奴s 寞 Diev膮. J臈zus at臈jo 寞 pasaul寞, kad jame padaryt懦 stebukl膮 鈥� parodyt懦, kad meil臈 yra 寞manoma, ir i拧mokyt懦 啪mones myl臈ti. Toji J臈zaus meil臈 鈥� tai tarnavimas 啪mon臈ms. Kas myli, tarnauja, veltui, nepaliaudamas, visiems, nei拧skirdamas n臈 vieno鈥�

Serganti Petro uo拧v臈 鈥� tai tarsi m奴s懦 atvaizdas. Ji serga, vadinasi, negali patarnauti kitiems, jai yra priversti pad臈ti kiti, ji naudojasi kit懦 patarnavimais. Nesugeb臈dami tarnauti, mes taip pat esame dvasios ligoniai, ir tik susitikimas su J臈zumi padaro mus pana拧iais 寞 J寞, kuris at臈jo 鈥瀗e kad jam b奴t懦 tarnaujama, bet pats tarnauti鈥�.

Tarnavimas 鈥� tai pagijimas i拧 mirtinos 啪mog懦 kankinan膷ios kar拧tlig臈s: egoizmo, 啪udan膷io 啪moguje Dievo paveiksl膮. Egoizmas pasirei拧kia tada, kai mes siekiame pasinaudoti kit懦 patarnavimais, kas savoti拧kai 寞pareigoja abi puses, tuo tarpu meil臈 parodoma tarnaujant ir suteikiant laisv臋 kitam 啪mogui. Krik拧膷ionis siekia tarnauti ir nieko nereikalauja i拧 kit懦. Tik tada, kai kiekvienas siekia b奴ti naudingas kitiems, galiausiai visi tampame laisvi. Apa拧talas Paulius neveltui primena galatams: 鈥濶e拧iokite vieni kit懦 na拧tas ir taip 寞vykdysite Kristaus 寞statym膮鈥�.

Evangelistas atkreipia m奴s懦 d臈mes寞 寞 tai, kad J臈zus neleido demonams kalb臈ti apie J寞. Vie拧pats 啪ino, kad Dievo pa啪inimas dar iki nukry啪iavimo turi savyje demoni拧k懦 bruo啪懦. Vien tik l奴pomis i拧pa啪indami J臈zaus dievi拧kum膮 ir nepa啪indami kry啪iaus, mes nesuvoksime nei mumyse esan膷io blogio, nei Dievo meil臈s mums. Dievas tada b奴t懦 tik m奴s懦 vaizduot臈s k奴rinys.

沤mogus, sukurtas pagal Dievo paveiksl膮 ir pana拧um膮, tampa savimi tik tada, kai atsiduria Dievo akivaizdoje, kai mato J寞 tarnaujant寞 ir pasiaukojant寞 i拧 meil臈s mums, kai supranta, kad irgi yra pa拧auktas meilei ir tarnystei.

Pa拧auktas daryti stebuklus鈥�

Adolfas Gru拧as