Penktasis eilinis sekmadienis
I??j?s i? sinagogos, J?zus kartu su Jokūbu ir Jonu nu?jo ? Simono ir Andriejaus namus. Simono uo?v? gul?jo kar??iuodama, ir jie tuojau apie tai jam pasak?. Jis pri?j? pak?l? j? u? rankos; kar?tis paliov?, ir ji gal?jo jiems patarnauti. At?jus vakarui, kai saul? nusileido, pas J?z? sugabeno visus ligonius ir demon? aps?stuosius; visas miestas buvo susirink?s prie dur?. Jis pagyd? daugel? sergan?i? ?vairiomis ligomis, i?var? daug demon?. Ir neleido demonams kalb?ti, nes jie ?inojo, kas jis. Labai anksti, dar nei?au?us rytui, J?zus atsik?l?s nu?jo ? negyvenam? viet? ir tenai meld?si. Simonas ir jo draugai nusek? i? paskos ir, surad? j? pasak?: ?Visi tav?s ie?ko“. Jis atsak?: ?Eikime kitur, ? gretimus miestelius, kad ir ten skelb?iau ?od?, nes tam esu at?j?s“. Ir keliavo po vis? Galil?j?, skelbdamas ?od? j? sinagogose ir i?varin?damas demonus. (Mk 1, 29–39)
Tarnyst?s stebuklas
Petro uo?v?s pagydymas – tai tarnyst?s stebuklas, kuris, lyginant j? su kitais, gali atrodyti nelabai reik?mingas. Vis d?lto, netur?tume pamir?ti, kad stebuklai n?ra galyb?s demonstravimas, bet Dievo gailestingumo ?enklai. Taip vertinant ?? pagydym?, mums atsiskleid?ia tiesa apie ?enklo menkum? ir ypating? ?iuo ?enklu suteikt? malon?. Jei ?is stebuklas būt? buv?s padarytas ne nam? aplinkoje, o aik?t?je, matant daugybei ?moni?, ko gero, tai atitraukt? d?mes? nuo tikrosios jo prasm?s.
Apra?ydamas ?? nedidel? ?enkl? evangelistas atskleid?ia mums stebukl? prasm?: J?zus, stebuklingai i?gydydamas ?mones, jiems suteikia galimyb? tarnauti, o tarnaudami mes tampame pana?ūs ? Diev?. J?zus at?jo ? pasaul?, kad jame padaryt? stebukl? – parodyt?, kad meil? yra ?manoma, ir i?mokyt? ?mones myl?ti. Toji J?zaus meil? – tai tarnavimas ?mon?ms. Kas myli, tarnauja, veltui, nepaliaudamas, visiems, nei?skirdamas n? vieno…
Serganti Petro uo?v? – tai tarsi mūs? atvaizdas. Ji serga, vadinasi, negali patarnauti kitiems, jai yra priversti pad?ti kiti, ji naudojasi kit? patarnavimais. Nesugeb?dami tarnauti, mes taip pat esame dvasios ligoniai, ir tik susitikimas su J?zumi padaro mus pana?iais ? J?, kuris at?jo ?ne kad jam būt? tarnaujama, bet pats tarnauti“.
Tarnavimas – tai pagijimas i? mirtinos ?mog? kankinan?ios kar?tlig?s: egoizmo, ?udan?io ?moguje Dievo paveiksl?. Egoizmas pasirei?kia tada, kai mes siekiame pasinaudoti kit? patarnavimais, kas savoti?kai ?pareigoja abi puses, tuo tarpu meil? parodoma tarnaujant ir suteikiant laisv? kitam ?mogui. Krik??ionis siekia tarnauti ir nieko nereikalauja i? kit?. Tik tada, kai kiekvienas siekia būti naudingas kitiems, galiausiai visi tampame laisvi. Apa?talas Paulius neveltui primena galatams: ?Ne?iokite vieni kit? na?tas ir taip ?vykdysite Kristaus ?statym?“.
Evangelistas atkreipia mūs? d?mes? ? tai, kad J?zus neleido demonams kalb?ti apie J?. Vie?pats ?ino, kad Dievo pa?inimas dar iki nukry?iavimo turi savyje demoni?k? bruo??. Vien tik lūpomis i?pa?indami J?zaus dievi?kum? ir nepa?indami kry?iaus, mes nesuvoksime nei mumyse esan?io blogio, nei Dievo meil?s mums. Dievas tada būt? tik mūs? vaizduot?s kūrinys.
?mogus, sukurtas pagal Dievo paveiksl? ir pana?um?, tampa savimi tik tada, kai atsiduria Dievo akivaizdoje, kai mato J? tarnaujant? ir pasiaukojant? i? meil?s mums, kai supranta, kad irgi yra pa?auktas meilei ir tarnystei.
Pa?auktas daryti stebuklus…
Adolfas Gru?as
