Moter? autoritetas ir vadovavimas ankstyvojoje Ba?ny?ioje
Pasakojim? Christine Schenk pradeda prisiminimu i? jaunyst?s: ?Kai buvau jauna vienuol? ?v. Juozapo kongregacijoje Klivlende, labai nor?jau suprasti, kas buvo mūs? tik?jimo pramot?s. Nors aistringai m?gstu Biblijos tekstus, man da?nai sunku juose atpa?inti save, nes mūs? tekstai beveik visada kalba apie tik?jimo prot?vius vyrus. Atsidavusios J?zaus mokin?s prakti?kai nematomos“. Prad?jusi studijuoti teologijos magistrantūr? vienuol? rinko informacij? apie ankstyvosios krik??ionyb?s moteris. Ji pristato moter? vienuolini? bendruomeni? istorines ?aknis.
Krik??ionyb? spar?iai i?plito visoje Romos imperijoje, i? dalies d?l na?li? ir moter?, kaip apa?tali?, prana?i?, evangelizuotoj?, misionieri? ir nam? ba?ny?i? vadovi?, iniciatyvos. Krik??ionyb?s augimas gali būti siejamas su tokiomis moterimis kaip Marija Magdaliet? ir Joana (?r. Lk 8, 1–3), Lidija (?r. Apd 16, 11–40), Feb? (?r. Rom 16, 1–2). ), Olimpija, IV am?iaus diakon?, ir kt. Popie?ius Benediktas XVI apie tai kalb?jo 2007 m. vasario 14 d. pabr??damas, kad ?krik??ionyb?s istorija būt? pasisukusi visai kitaip, jei dosniai nebūt? prisid?jusios daug moter?. Ankstyvojoje Ba?ny?ioje moters buvimas, – pa?ym?jo jis, – tikrai nebuvo antraeilis dalykas“.
?inomas ankstyvosios Ba?ny?ios kritikas Kelsas nedaug kalba apie moter? evangelizavim?, ta?iau pateik? ?rodym? apie moter? iniciatyv? ankstyvojoje krik??ionyb?je, teigdamas, kad krik??ionys ?tikin?jo ?mones ?palikti savo t?vus ir mokytojus ir eiti su moterimis ir vaikais, ?aidim? draugais, ? moter? namus, ? odinink? ar aud?j? dirbtuves“ (Origenas, ?Prie? Kels?“). Kelso pasakojimas sutampa su kituose ankstyvosios krik??ionyb?s tekstuose randamais teiginiais, kad evangelizacij? vykd? ?mogus ?mogui, keliavo i? nam? ? namus, moterims kreipiantis ? kitas moteris, vaikus, laisvuosius ir vergus. Krik??ion?s moterys (ir keli vyrai) ?m?si iniciatyvos, nesilaikydamos patriarchato taisykli?, sekdamos savo tik?jimu Kristumi.
I–IV a. Romos visuomen?je buvo ?gyvendintos trys svarbios naujov?s, kurias galima priskirti krik??ioni? moter? evangelizacijai ir vadovavimo tarnystei. Pirmoji – tai laisv? rinktis celibato gyvenim?, kuri i? esm?s sugriov? patriarchato ramst?, t. y. prievol? sudaryti santuok?. Antroji – krik??ioni? na?l?s ir mergel?s gelbsti, krik?tija ir aukl?ja tūkstan?ius na?lai?i?, kurie kitu atveju būt? mir?, nes būt? buv? palikti arba pasmerkti prostitucijai. Tre?ioji naujov? yra ta, kad moter? ry?i? palaikymo ir evangelizacijos veikla atlieka lemiam? vaidmen? Romos visuomenei transformuojantis i? pagoni?kos ? krik??ioni?k? kultūr?.
Vienuolinio gyvenimo element? galima ??velgti ne tik ankstyvosiose na?li? bendruomen?se, tokiose kaip Tabitos, bet ir tose, kur pasirinktas celibato gyvenimas, kaip kad keturios Pilypo dukterys, tur?j? prana?yst?s dovan?, ir moter? bendruomen?s Ma?ojoje Azijoje. ?i? bendruomeni? moterys ne tik gelb?jo na?lai?ius ir varg?es na?les, bet ir pamokslavo pirmuosiuose ankstyvosios Ba?ny?ios susirinkimuose. J? vadovaujanti veikla, nebūdinga to meto kultūrai, yra vienas i? da?nai ne?vardint? rakt? ? spart? krik??ionyb?s plitim?. Moter? misionieri?kas autoritetas ir prana?i?kas vadovavimas pla?iame j? socialiniame tinkle pakeit? Romos imperijos veid?.
(D?/Pope)
