鈥濳rik拧膷ionyb臈s negalime suprasti be judaizmo鈥�
Nuo 1998 m. dialogo su judaizmu diena minima ir Lenkijoje. 艩ia proga lenk懦 katalik懦 啪ini懦 agent奴ra KAI paskelb臈 interviu su Lodz臈s arkivyskupu kardinolu Grzegorzu Ry艣u, kuris savo 拧alies vyskup懦 konferencijoje vadovauja katalik懦 religinio dialogo su 啪ydais komisijai.
鈥濳rik拧膷ionyb臈s negalime suprasti be judaizmo, 鈥� sak臈 kardinolas. 鈥� Giliausia judaizmo dienos Katalik懦 Ba啪ny膷ioje prasm臈 gl奴di 拧v. Pauliaus Lai拧ko romie膷iams 啪od啪iuose: 鈥炁絠nok, kad ne tu i拧laikai 拧akn寞, bet 拧aknis tave鈥� (Rom 11, 16). Judaizmas yra 拧aknis med啪io, 寞 kur寞, kaip sako 拧ventasis Paulius, buvo 寞skiepyta krik拧膷ionyb臈.鈥�
Pasak kardinolo, nepakanka 啪inoti, kad krik拧膷ionyb臈 kilo i拧 judaizmo, bet reikia 啪inoti, kad judaizmas yra m奴s懦 拧aknys. Vokietijos vyskupai, nor臈dami atkreipti d臈mes寞 寞 krik拧膷ionyb臈s ir judaizmo ry拧io svarb膮, 1980 m. pareng臈 Deklaracij膮 d臈l Ba啪ny膷ios santyki懦 su judaizmu, kuri prasideda teiginiu: 鈥濳as sutinka J臈z懦 Krist懦, tas sutinka judaizm膮鈥�.
艩v. Paulius lai拧ke romie膷iams taip pat tvirtina, kad 鈥濪ievo malon臈s dovanos ir pa拧aukimas 鈥� neat拧aukiami鈥� (Rom 11, 28). 艩is sakinys yra labai svarbus, kad mes gerai suprastume m奴s懦 santyk寞 su Izraelio tauta. Izraelis teb臈ra i拧rinktoji tauta. Dievas niekada neat拧auk臈 拧io i拧rinkimo, nes jis neat拧aukia savo malon臈s ir pa拧aukimo. Ta膷iau Ba啪ny膷ioje 拧imtme膷iais buvo manoma, kad Dievas atmet臈 Izrael寞. Ir tai akivaizd啪iai prie拧taravo tam, k膮 teigia 拧v. Paulius. Dievas neat拧auk臈 i拧rinkimo. Tod臈l Izraelis yra, o ne ka啪kada buvo i拧rinktoji Dievo tauta.
Pasak kardinolo Grzegorzo Ry艣o, min臈tos dvi citatos i拧 Lai拧ko romie膷iams rodo, kod臈l mes, krik拧膷ionys, negalime suprasti sav臋s, savo tik臈jimo be judaizmo. Be ry拧io su judaizmu ne寞manoma suprasti net papras膷iausi懦 krik拧膷ionyb臈s s膮vok懦. Pavyzd啪iui, negal臈tume apibr臈啪ti, kas mums yra Velykos, jei negr寞啪tume prie I拧臈jimo knygos, prie 啪yd懦 Velyk懦. Jos yra esminis 寞vykis, Izraelio tautos pamatas. 艩tai kod臈l dialogas su judaizmu yra toks svarbus.
Katalik懦 Ba啪ny膷ia per Vatikano II Susirinkim膮 radikaliai pakeit臈 savo santyk寞 su judaizmu ir jo i拧pa啪in臈jais. Ta膷iau, pasak kardinolo, apie krik拧膷ioni懦 ir 啪yd懦 santykius kalban膷ios Susirinkimo deklaracijos Nostra aetate mokymas vis dar n臈ra pakankamai gerai 寞sisavintas. Katalikai vis dar menkai 啪ino pagrindinius Ba啪ny膷ios dokumentus apie santykius su judaizmu, o dar ma啪esniu laipsniu jie yra 寞gyvendinti. Tad ir vienas sausio 17-膮j膮 kasmet minimos dialogo su judaizmu dienos tiksl懦 yra geriau susipa啪inti su 拧iuo Ba啪ny膷ios mokymu.
Lodz臈s arkivyskupas kardinolas Grzegorzas Ry艣 primin臈 kelias pagrindines Susirinkimo deklaracijos Nostra aetate tezes. Pirmoji 鈥� 鈥瀒拧rinktoji tauta鈥� teb臈ra i拧rinktoji tauta ir ji niekada nebuvo Dievo atmesta. Antroji, ne ma啪iau svarbi, yra ta, kad 啪yd懦 negalima kaltinti d臈l Vie拧paties J臈zaus mirties. Tre膷ioji svarbi Nostra aetate tez臈 yra antisemitizmo pasmerkimas. 鈥濨a啪ny膷ia, atmesdama visus bet koki懦 啪moni懦 persekiojimus, atmindama savo bendr膮 su 啪ydais paveld膮 ir vadovaudamasi ne politiniais motyvais, o evangeline meile, gailisi d臈l bet kada ir bet kieno 啪ydams rodytos neapykantos, j懦 persekiojim懦 ir antisemitizmo aprai拧k懦.鈥� (NA 4).
Kardinolas atkreip臈 d臈mes寞, kad Susirinkimo deklaracija n臈ra vienintelis dokumentas, kalbantis apie krik拧膷ionyb臈s ir judaizmo ry拧ius. J膮 papildo kiti svarb奴s dokumentai d臈l sielovadoje ir katechez臈je vartojam懦 s膮vok懦, d臈l galimyb臈s krik拧膷ionims ir 啪ydams melstis kartu, dokumentai ir popie啪i懦 啪od啪iai smerkiantys holokaust膮 ir pagerbiantys auk懦 atminim膮. (jm / Pope)
