?Krik??ionyb?s negalime suprasti be judaizmo“
Nuo 1998 m. dialogo su judaizmu diena minima ir Lenkijoje. ?ia proga lenk? katalik? ?ini? agentūra KAI paskelb? interviu su Lodz?s arkivyskupu kardinolu Grzegorzu Ry?u, kuris savo ?alies vyskup? konferencijoje vadovauja katalik? religinio dialogo su ?ydais komisijai.
?Krik??ionyb?s negalime suprasti be judaizmo, – sak? kardinolas. – Giliausia judaizmo dienos Katalik? Ba?ny?ioje prasm? glūdi ?v. Pauliaus Lai?ko romie?iams ?od?iuose: ??inok, kad ne tu i?laikai ?akn?, bet ?aknis tave“ (Rom 11, 16). Judaizmas yra ?aknis med?io, ? kur?, kaip sako ?ventasis Paulius, buvo ?skiepyta krik??ionyb?.“
Pasak kardinolo, nepakanka ?inoti, kad krik??ionyb? kilo i? judaizmo, bet reikia ?inoti, kad judaizmas yra mūs? ?aknys. Vokietijos vyskupai, nor?dami atkreipti d?mes? ? krik??ionyb?s ir judaizmo ry?io svarb?, 1980 m. pareng? Deklaracij? d?l Ba?ny?ios santyki? su judaizmu, kuri prasideda teiginiu: ?Kas sutinka J?z? Krist?, tas sutinka judaizm?“.
?v. Paulius lai?ke romie?iams taip pat tvirtina, kad ?Dievo malon?s dovanos ir pa?aukimas – neat?aukiami“ (Rom 11, 28). ?is sakinys yra labai svarbus, kad mes gerai suprastume mūs? santyk? su Izraelio tauta. Izraelis teb?ra i?rinktoji tauta. Dievas niekada neat?auk? ?io i?rinkimo, nes jis neat?aukia savo malon?s ir pa?aukimo. Ta?iau Ba?ny?ioje ?imtme?iais buvo manoma, kad Dievas atmet? Izrael?. Ir tai akivaizd?iai prie?taravo tam, k? teigia ?v. Paulius. Dievas neat?auk? i?rinkimo. Tod?l Izraelis yra, o ne ka?kada buvo i?rinktoji Dievo tauta.
Pasak kardinolo Grzegorzo Ry?o, min?tos dvi citatos i? Lai?ko romie?iams rodo, kod?l mes, krik??ionys, negalime suprasti sav?s, savo tik?jimo be judaizmo. Be ry?io su judaizmu ne?manoma suprasti net papras?iausi? krik??ionyb?s s?vok?. Pavyzd?iui, negal?tume apibr??ti, kas mums yra Velykos, jei negr??tume prie I??jimo knygos, prie ?yd? Velyk?. Jos yra esminis ?vykis, Izraelio tautos pamatas. ?tai kod?l dialogas su judaizmu yra toks svarbus.
Katalik? Ba?ny?ia per Vatikano II Susirinkim? radikaliai pakeit? savo santyk? su judaizmu ir jo i?pa?in?jais. Ta?iau, pasak kardinolo, apie krik??ioni? ir ?yd? santykius kalban?ios Susirinkimo deklaracijos Nostra aetate mokymas vis dar n?ra pakankamai gerai ?sisavintas. Katalikai vis dar menkai ?ino pagrindinius Ba?ny?ios dokumentus apie santykius su judaizmu, o dar ma?esniu laipsniu jie yra ?gyvendinti. Tad ir vienas sausio 17-?j? kasmet minimos dialogo su judaizmu dienos tiksl? yra geriau susipa?inti su ?iuo Ba?ny?ios mokymu.
Lodz?s arkivyskupas kardinolas Grzegorzas Ry? primin? kelias pagrindines Susirinkimo deklaracijos Nostra aetate tezes. Pirmoji – ?i?rinktoji tauta“ teb?ra i?rinktoji tauta ir ji niekada nebuvo Dievo atmesta. Antroji, ne ma?iau svarbi, yra ta, kad ?yd? negalima kaltinti d?l Vie?paties J?zaus mirties. Tre?ioji svarbi Nostra aetate tez? yra antisemitizmo pasmerkimas. ?Ba?ny?ia, atmesdama visus bet koki? ?moni? persekiojimus, atmindama savo bendr? su ?ydais paveld? ir vadovaudamasi ne politiniais motyvais, o evangeline meile, gailisi d?l bet kada ir bet kieno ?ydams rodytos neapykantos, j? persekiojim? ir antisemitizmo aprai?k?.“ (NA 4).
Kardinolas atkreip? d?mes?, kad Susirinkimo deklaracija n?ra vienintelis dokumentas, kalbantis apie krik??ionyb?s ir judaizmo ry?ius. J? papildo kiti svarbūs dokumentai d?l sielovadoje ir katechez?je vartojam? s?vok?, d?l galimyb?s krik??ionims ir ?ydams melstis kartu, dokumentai ir popie?i? ?od?iai smerkiantys holokaust? ir pagerbiantys auk? atminim?. (jm / Pope)
