蜜桃交友

KELION臇 漠 艩IRDIES GELMES

Mons. A. Gru拧as

鈥濳o ie拧kote?鈥溾�� tai pirmieji J臈zaus 啪od啪iai, girdimi Evangelijoje pagal Jon膮. Tai pirmasis klausimas, kur寞 Jis visuomet u啪duoda kiekvienam J寞 sekti pasiry啪usiam mokiniui, kiekvienam, i拧dr寞susiam surizikuoti ir pasirinkti Jo keli膮.

艩iuo klausimu J臈zus taip pat patvirtina, kad kiekvienam i拧 m奴s懦 ka啪ko stinga, ir mes patys sau privalome atsakyti, koks vargas mus ver膷ia jud臈ti pirmyn. Gal mums stinga pinig懦, gal tr奴ksta sveikatos, o gal i拧svajota 拧eima ir jos ry拧iai nepasirod臈 tokie, kokius 寞sivaizdavome? O gal mums tr奴ksta Dievo?

Ko gero, 啪mon臈s labai da啪nai ateina pas Vie拧pat寞 tod臈l, kad, b奴dami patys vieni, jau膷iasi suvarg臋 ir silpni鈥�

Tarsi 拧io J臈zaus klausimo atgarsis v臈liau Evangelijoje nuskamb臈s toks pat kategori拧kas turtingo jaunuolio u啪duotas klausimas: 鈥濵okytojau, ko dar man tr奴ksta?鈥� J臈zus, atsiliepdamas 寞 jo ir vis懦 nepatenkint懦 拧ird啪i懦 bals膮, moko mus, turtingus daiktais ir trok拧tan膷ius didesni懦 dalyk懦, nepasitenkinti vien duona ar prieinamais malonumais. Ne啪i奴rint, kad visa m奴s懦 aplinka ragina apsiriboti vien tik 啪emi拧ko gyvenimo galimyb臈mis ir nekvar拧inti galvos tuo, kas neregima, Jis prabyla apie vidin寞 nerim膮, vedant寞 prie daug didesni懦 vertybi懦.

鈥濳o ie拧kote?鈥�- klausia m奴s懦 J臈zus. 艩iais 啪od啪iais Jis kreipiasi ne 寞 m奴s懦 i拧mint寞 ir netgi nekalba apie b奴tinyb臋 parodyti ry啪t膮 ir apsisprendim膮. 漠 拧寞 klausim膮 atsakyti yra paj臈gus kiekvienas 啪mogus, netgi neturintis joki懦 ypating懦 i拧skirtini懦 sugeb臈jim懦 ar i拧silavinimo. Vie拧pats prabyla 寞 啪mogaus 拧ird寞 ir ragina nebijoti to, kas yra svarbiausia, ko labiausiai ilgim臈s, kvie膷ia i拧dr寞sti svajoti ir i拧laisvinti pa膷ius svarbiausius tro拧kimus.

I拧 ties懦 J臈zus nereikalauja auk懦, ne啪moni拧k懦 pastang懦, 寞sipareigojim懦 ar atsi啪ad臈jim懦. Jis nori tik vieno: pakviesti bendrai kelionei su Juo. 艩is kelias veda 寞 拧ird寞, kad suvoktume, kod臈l darome vienokius ar kitokius sprendimus. Kiekvienas dvasinis gyvenimas, kiekviena asmenin臈 Evangelija prasideda nuo tokio 寞sigilinimo 寞 savo 拧irdies jausmus. Kaip tik apie tai labai gra啪iai yra para拧臋s 拧ventasis Augustinas: 鈥濧拧 ie拧kojau tav臋s 拧alia sav臋s, o tu buvai manyje鈥�.

Jei ry拧im臈s tokiai kelionei, ten, savo 拧irdyje, kur gimsta visos svajon臈s, i拧vysime ne beprasmi拧k膮 chaos膮, bet Veid膮 Vie拧paties, kuris pad臈s 寞veikti m奴s懦 vidin寞 pragar膮, m奴s懦 nevilt寞, gresian膷i膮 visai m奴s懦 egzistencijai. Su Kristumi mes sutvarkysime savo 拧irdies jausmus, kad nepasiduotume jausm懦 betvarkei.

漠 J臈zaus klausim膮 b奴simieji apa拧talai atsak臈 taip pat klausimu: 鈥濵okytojau, kur gyveni?鈥�

Mes taip pat ie拧kome Vie拧paties nam懦, kur gal臈tume atsis臈sti prie Jo koj懦 ir  pasiklausyti gaivinan膷i懦 啪od啪i懦, taip, kaip tai padar臈 Marija Betanijoje. Ie拧kome vietos, kur matytume savo Vie拧pat寞 ir i拧 Jo i拧moktume, kaip reikia tikrai myl臈ti, tikrai nuo拧ird啪iai d啪iaugtis, darbuotis atei膷iai, pagydyti 拧irdis, kurti, mirti d臈l kit懦 ir prisikelti鈥�

鈥濼膮 dien膮 jie praleido pas j寞鈥溾�� Visas m奴s懦 tik臈jimas gali b奴ti nusakytas, kaip susitikimo, santykio su Dievu patirties i拧rai拧ka. Reikia tik nepamir拧ti, kad susitikti J寞 galime tik tada, jei skirsime laiko pasiklausyti, k膮 sako m奴s懦 拧irdis鈥�