Antrasis eilinis sekmadienis
KELION? ? ?IRDIES GELMES
Mons. A. Gru?as
?Ko ie?kote?“– tai pirmieji J?zaus ?od?iai, girdimi Evangelijoje pagal Jon?. Tai pirmasis klausimas, kur? Jis visuomet u?duoda kiekvienam J? sekti pasiry?usiam mokiniui, kiekvienam, i?dr?susiam surizikuoti ir pasirinkti Jo keli?.
?iuo klausimu J?zus taip pat patvirtina, kad kiekvienam i? mūs? ka?ko stinga, ir mes patys sau privalome atsakyti, koks vargas mus ver?ia jud?ti pirmyn. Gal mums stinga pinig?, gal trūksta sveikatos, o gal i?svajota ?eima ir jos ry?iai nepasirod? tokie, kokius ?sivaizdavome? O gal mums trūksta Dievo?
Ko gero, ?mon?s labai da?nai ateina pas Vie?pat? tod?l, kad, būdami patys vieni, jau?iasi suvarg? ir silpni…
Tarsi ?io J?zaus klausimo atgarsis v?liau Evangelijoje nuskamb?s toks pat kategori?kas turtingo jaunuolio u?duotas klausimas: ?Mokytojau, ko dar man trūksta?“ J?zus, atsiliepdamas ? jo ir vis? nepatenkint? ?ird?i? bals?, moko mus, turtingus daiktais ir trok?tan?ius didesni? dalyk?, nepasitenkinti vien duona ar prieinamais malonumais. Ne?iūrint, kad visa mūs? aplinka ragina apsiriboti vien tik ?emi?ko gyvenimo galimyb?mis ir nekvar?inti galvos tuo, kas neregima, Jis prabyla apie vidin? nerim?, vedant? prie daug didesni? vertybi?.
?Ko ie?kote?“- klausia mūs? J?zus. ?iais ?od?iais Jis kreipiasi ne ? mūs? i?mint? ir netgi nekalba apie būtinyb? parodyti ry?t? ir apsisprendim?. ? ?? klausim? atsakyti yra paj?gus kiekvienas ?mogus, netgi neturintis joki? ypating? i?skirtini? sugeb?jim? ar i?silavinimo. Vie?pats prabyla ? ?mogaus ?ird? ir ragina nebijoti to, kas yra svarbiausia, ko labiausiai ilgim?s, kvie?ia i?dr?sti svajoti ir i?laisvinti pa?ius svarbiausius tro?kimus.
I? ties? J?zus nereikalauja auk?, ne?moni?k? pastang?, ?sipareigojim? ar atsi?ad?jim?. Jis nori tik vieno: pakviesti bendrai kelionei su Juo. ?is kelias veda ? ?ird?, kad suvoktume, kod?l darome vienokius ar kitokius sprendimus. Kiekvienas dvasinis gyvenimas, kiekviena asmenin? Evangelija prasideda nuo tokio ?sigilinimo ? savo ?irdies jausmus. Kaip tik apie tai labai gra?iai yra para??s ?ventasis Augustinas: ?A? ie?kojau tav?s ?alia sav?s, o tu buvai manyje“.
Jei ry?im?s tokiai kelionei, ten, savo ?irdyje, kur gimsta visos svajon?s, i?vysime ne beprasmi?k? chaos?, bet Veid? Vie?paties, kuris pad?s ?veikti mūs? vidin? pragar?, mūs? nevilt?, gresian?i? visai mūs? egzistencijai. Su Kristumi mes sutvarkysime savo ?irdies jausmus, kad nepasiduotume jausm? betvarkei.
? J?zaus klausim? būsimieji apa?talai atsak? taip pat klausimu: ?Mokytojau, kur gyveni?“
Mes taip pat ie?kome Vie?paties nam?, kur gal?tume atsis?sti prie Jo koj? ir pasiklausyti gaivinan?i? ?od?i?, taip, kaip tai padar? Marija Betanijoje. Ie?kome vietos, kur matytume savo Vie?pat? ir i? Jo i?moktume, kaip reikia tikrai myl?ti, tikrai nuo?ird?iai d?iaugtis, darbuotis atei?iai, pagydyti ?irdis, kurti, mirti d?l kit? ir prisikelti…
?T? dien? jie praleido pas j?“… Visas mūs? tik?jimas gali būti nusakytas, kaip susitikimo, santykio su Dievu patirties i?rai?ka. Reikia tik nepamir?ti, kad susitikti J? galime tik tada, jei skirsime laiko pasiklausyti, k? sako mūs? ?irdis…
