蜜桃交友

Anuo metu J臈zus pasak臈 savo mokiniams: 鈥炁絠奴r臈kite, bud臈kite, nes ne啪inote, kada ateis tas laikas! Bus kaip su 啪mogumi, kuris i拧keliavo svetur, paliko namus ir dav臈 tarnams 寞galiojimus, kiekvienam paskyr臋s darb膮, o durininkui 寞sak臈 bud臈ti. Taigi bud臈kite, nes ne啪inote, kada gr寞拧 nam懦 拧eimininkas: ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidgyst臈je, ar rytmety, kad, netik臈tai sugr寞啪臋s, nerast懦 j奴s懦 miegan膷i懦. K膮 sakau jums, sakau ir visiems: bud臈kite!鈥� (Mk 13, 33鈥�37)

PAMATYTI ATEINANT漠J漠

Pradedant advent膮, verta i拧 karto paai拧kinti vien膮 galim膮 nesusipratim膮, 寞 kur寞 gali pakli奴ti tikintieji. Adventas n臈ra 鈥瀏ra啪us 啪aidimas鈥�, kai apsimetame, kad J臈zus dar neat臈jo, ir visi nekantriai laukiame Gelb臈tojo gimimo 拧ven膷i懦. J臈zus jau at臈jo! Jis jau yra tarp m奴s懦! Tai mes J寞 pamir拧tame ir gyvename, tarsi Dievas negyvent懦 mumyse ir m奴s懦 istorijoje.

Pa啪od啪iui 鈥瀉dventas鈥� rei拧kia: 鈥濳a啪kas, kas art臈ja link tav臋s鈥�. J寞 i拧gyvendami mes susiduriame su Vie拧paties at臈jimu ir m奴s懦 pasirengimu priimti Ateinant寞j寞.

Tod臈l adventas visada rei拧kia nuostab膮: 拧is at臈jimas niekada neb奴na toks, kaip man臈me, planavome, tik臈jom臈s, lauk臈me鈥� Mes esame priversti susidurti su kra拧tutinumais, pranokstan膷iais m奴s懦 vaizduot臋, nes tikrasis Gyvenimas yra didesnis u啪 m奴s懦 mintis, turtingesnis ir k奴rybingesnis u啪 m奴s懦 protus.

Trumpai tariant, adventas yra laikas, kai visi tampame vienas kitam artimesni: Dievas 鈥� mums, mes 鈥� kitiems, a拧 pats 鈥� sau.

Kitas svarbus advento elementas yra laukimas鈥�

Visi dalykai turi savo laik膮. Laukimas 鈥� tai atkaklumas. Tai i拧tverm臈 ir kantryb臈, net jei nematome vaisi懦, net jei atrodo, kad niekas nevyksta, net jei n臈ra jokios akivaizd啪ios i拧eities, net jei atrodo, kad visada esame tame pa膷iame ta拧ke. Advento kelion臈 mus moko 寞prasminti laik膮, neleisti jam prab臈gti, pripildyti j寞 Vie拧paties buvimo ir prad臈ti visk膮 i拧 naujo.

B奴t懦 gera, kad m奴s懦 pa膷i懦 ir m奴s懦 bendruomeni懦 adventas prasid臈t懦 b奴tent taip: v臈l pastatant Vie拧pat寞 寞 gyvenimo centr膮, nes tai yra tikroji Jo vieta. Arba mes pastatysime J寞 寞 centr膮, arba viskas taps dideliu chaosu鈥�

艩寞, pirm膮j寞 Advento sekmadien寞 skaitomoje Evangelijos i拧traukoje yra mini palyginimas. Tai Dievas yra tas 拧eimininkas, kuris gr寞啪ta staiga, neprane拧臋s apie save SMS 啪inute ar elektroniniu pa拧tu鈥� Kiekvienas Dievo at臈jimas 寞 m奴s懦 gyvenim膮 yra laisvas ir paslaptingas, jo ne寞manoma apskai膷iuoti ar intuityviai suprasti. Taigi, kaip sako J臈zus, b奴tina b奴ti budriais ir d臈mesingais 啪mon臈mis, neleid啪iant, kad mus bla拧kyt懦 ir apsvaigint懦 netikri pasaulio skubos planai.

Kvietimas labai ai拧kus: kiekvienas turi i拧likti budrus, bud臈ti, nemiegoti鈥� Tai tarsi prie拧nuodis did啪iajam gyvenimo pavojui: u啪migti, vegetuoti, siekiant i拧gyventi bet kokia kaina.

J臈zus, kalb臈damas savo sek臈jams, juos dr膮sina: 鈥濶emirkite: i拧likite gyvi. Nemiegokite: b奴kite budr奴s. Vis膮 laik膮 b奴kite ten, kur esate. J奴s esate 膷ia ir dabar. B奴kite 膷ia. Neb臈kite. Gyvenkite, m臈gaukit臈s, jauskite 拧i膮 akimirk膮鈥�.

Evangelijos kvietimas yra tikrai stiprus: 鈥濨ud臈kite鈥�.

Bud臈ti 鈥� tai i拧laikyti ai拧k懦 santyk寞 su tikrove. Bud臈ti 鈥� tai netik臈ti iliuzijomis. Yra 啪moni懦, kurie nuolat save apgaudin臈ja, kalb臈dami apie tai, kas gali pasikeisti ateityje, o nemato to, kas juos supa dabar. Bud臈ti 鈥� tai 啪velgti 寞 visk膮 atviromis akimis. 漠 tok寞 budrum膮 mus ir kvie膷ia Evangelija: nakties tamsoje matyti tai, ko nemato kiti, 寞啪velgti buvim膮 net ten, kur viskas atrodo apgaubta tamsos, prasm臋 ten, kur viskas atrodo beprasmi拧ka, meil臋 net ten, kur viskas atrodo prie拧i拧ka ir kupina neapykantos.

Tai ir rei拧kia: pamatyti ateinant寞 Diev膮鈥�

Adolfas Gru拧as