Kun. Moz臈 Mitkevi膷ius: u啪mig臋 ir mir臋 ar gyvi am啪inai?
Septyneri metai studij懦 Popie啪i拧kajame Grigaliaus universitete Romoje, vainikuoti daktaro disertacija, kuri 寞vertinta auk拧膷iausiu 寞vertinimu 鈥瀞umma cum laude鈥�. Kalbiname Vilniaus arkivyskupijos kunig膮 Moz臋 Mitkevi膷i懦 apie jo darbo 鈥濽啪mig臋 ir mir臋 gaud啪iant paskutiniam trimitui. Egzegetin臈 teologin臈 1 Tes 4, 13鈥�18 ir 1 Kor 15, 50鈥�57 tekst懦 analiz臈鈥� gynim膮 ir temos pasirinkim膮.
Kaip gim臈 id臈ja ra拧yti doktorat膮 apie Pauliaus lai拧kus, ir b奴tent 鈥� 拧ias eilutes? Tema atrodo labai 寞domi, bet ir labai specifin臈, labiau siauram ratui?
Universitete licencijato studij懦 metu renkam臈s du seminarus, vien膮 鈥� i拧 Senojo Testamento, kit膮 鈥� i拧 Naujojo. Mano pasirinktos temos seminarams buvo i拧 Psalmi懦 arba i拧 apa拧talo Pauliaus tekst懦. Mano licencijato darbas ir buvo i拧traukos i拧 Lai拧ko tesalonikie膷iams nagrin臈jimas 鈥� apie mirusius, apie eschatologij膮. Doktorato darbui profesoriai reikalauja, kad t臋stum prad臈t膮 tem膮, tad man teko atrasti dar vien膮 i拧trauk膮 i拧 kito apa拧talo Pauliaus lai拧ko ir tada lyginti tas i拧traukas.
Man atrodo, kad man net ne啪inant susid臈liojo tas apa拧talo Pauliaus korpusas, nors seminarijoje b奴damas privengdavau Pauliaus, Lietuvoje mes nelabai prat臋 j寞 skaityti, atrodo painus. Dabar pagalvojus, tai susiklost臈 b臈gant metams, pavyzd啪iui, kunigo 拧ventim懦 metu primicijoms atminti ant 补产谤辞锄诲臈濒颈辞 u啪ra拧iau Pauliaus i拧trauk膮.
Kuo pasirinkta tema aktuali 拧iuolaikiniam 啪mogui?
膶ia kaip su mirtimi, klausimas gal臈t懦 b奴ti, ar mirtis mums aktuali? Koks m奴s懦 po啪i奴ris 寞 mirt寞, kaip mes 寞 j膮 reaguojame? Kaip Paulius kalba apie mirt寞 鈥� ar mes, krik拧膷ionys, kurie tikime, mirties akivaizdoje bent ka啪kiek skiriam臈s nuo t懦, kurie neturi vilties? Ir Paulius lai拧ke sako 鈥� neb奴kite nusimin臋 kaip tie, kurie neturi vilties. Mes turime Krist懦, jo pergal臋, gra啪u, kaip Paulius tai suvokia, pristato. Tai n臈ra ka啪koks laik懦 pabaigos scenarijus, kur jis pasako, kas m奴s懦 laukia, kaip viskas vyks, bet kelia klausimus ir turi intuicij膮, Dievo duot膮 suvokim膮, kad mes b奴sime su Kristumi, kad b奴sime su mirusiais, kurie bus prikelti, gyvieji bus perkeisti ir i拧 esm臈s b奴sime kaip J臈zus Kristus, b奴sime sudievinti. Viltis, kuri膮 Paulius skelbia, kad mes jau esame tai, kas b奴sime, ir taip yra ne m奴s懦 pastangomis, o Dievo veikimu. Tai labai aktualu, nes da啪nai katalikai, ypa膷 tradiciniai, mano, kad jie turi savo pastangomis u啪sitarnauti am啪inyb臋, ta膷iau tai yra Dievo darbas, kuris kyla i拧 bes膮lygin臈s Dievo meil臈s 啪mogui ir 啪monijai. Darbe kalbu ir apie tai, kad pragaras bus tu拧膷ias. Vilniuje daug kas yra pasigav臋s t膮 id臈j膮, m臈gina paerzinti, kad va, Moz臈 sako, kad pragaro neb臈ra. Bet kalbu ne apie tai, pragaras yra, kalbu, kaip ir apa拧talas Paulius, apie vilt寞, jog pragaras bus tu拧膷ias, liks tik su 拧臈tonu ir kad tai yra viltis ir tikroji pergal臈, kuri膮 Kristus dovanoja 啪monijai. Jau vien tai man atrodo be galo aktualu 鈥� atrasti tik臈jim膮, Ba啪ny膷i膮 kaip vilties, pergal臈s viet膮, ypa膷 kai matome, kas dedasi pasaulyje 拧iandien. Suvokti, kad tai, kas yra dabar, kyla i拧 啪moni懦, o kas kils i拧 Dievo yra absoliu膷iai kita, gera 啪monijai ir kiekvienam 啪mogui.
Daug kas pradeda studijas, ne visi baigia. Kaip vyko visas ra拧ymo procesas, kur寞 vainikavo gynimas? Gynimas buvo 寞sp奴dingas 鈥� su arkivyskup懦, vyskup懦, ambasadori懦 dalyvavimu, stipria dvasinio palaikymo komanda i拧 Lietuvos.
Disertacijos gynimas 鈥� tai viso darbo proceso kulminacin臈 dalis. Daug kas pradeda, bet, matyt, nedaug kas baigia. Daug sudedam懦j懦 dali懦, bet man ka啪kaip sek臈si, ai拧ku, reikia palaikymo, daug darbo, daug kas meld臈si. Gynimas, apvainikavimas darbo, kuris 寞d臈tas per tuos metus, buvo 拧vent臈 universitetui, doktorantui, darbui vadovavusiam profesoriui ir oponentui 鈥� ma膷iau, kaip gera kritikui, kai neturi prie ko prikibti.
K膮 atsiminsiu vis膮 gyvenim膮 鈥� tai, jog prie拧 gynim膮 aik拧t臈je prie拧ais universitet膮 trys arkivyskupai, u啪d臈j臋 rankas man ant galvos, meld臈si u啪 mane. Meld臈m臈s kartu, jie laimino mane. Tai ne tik palaikymas, bet ir suvokimas, kad esame tos pa膷ios Ba啪ny膷ios dalis, kad veikia ta pati Dvasia tiek per juos, tiek per profesorius, per visus, kurie palaik臈. Tada eini su visi拧ka ramybe, pasitik臈damas, nesitiki stebuklo, nes tai darbas, kuris jau atliktas. K膮 Dievas prad臈jo, leido ir u啪baigti.
Kas laukia toliau, kokie planai? Ar gr寞拧i 寞 Lietuv膮, profesoriausi?
Planuoju gr寞啪ti 寞 Lietuv膮, 拧iuo metu r奴pinuosi visos disertacijos spausdinimu. Profesorius pasi奴l臈 spausdinti universiteto leidykloje, kad knyga b奴t懦 pasiekiama mokslinei auditorijai, ja bus prekiaujama knygynuose. Taip prisid臈siu ir jau prisidedu prie apa拧talo Pauliaus teologijos pa啪inimo sklaidos. Gera 啪inoti, kad tuo pa膷iu sklinda ir Lietuvos garsas universitete 鈥� yra puiki disertacija, para拧yta lietuvio, visi pradeda dom臈tis, kas ta Lietuva, tada su啪ino ir apie Faustin膮, Kazimier膮, Juozapat膮, kuris min臈tas 拧iomis dienomis. Tokiu b奴du sklinda ir garsas apie Lietuv膮. Gr寞拧iu 寞 Lietuv膮, d臈stau Ma啪ojoje akademijoje, VDU, galb奴t d臈stysiu seminarijoje. Nors nelabai 寞sivaizduoju save kaip mokslinink膮, bet Dievas dav臈, tai reikia dalytis.
A膷i奴 u啪 pokalb寞.
(D沤/Pope)
