蜜桃交友

Penkios maldos u啪 K奴rinij膮 savait臈s

Paskutinio rugpj奴膷io sekmadienio vidudienio susitikime popie啪ius Pranci拧kus pakviet臈 vis膮 kataliki拧k膮 pasaul寞 rugs臈jo 1-膮j膮 min臈ti Pasaulin臋 maldos u啪 r奴pinim膮si k奴rinija dien膮. 鈥濶uo tos dienos iki spalio 4-osios kartu su kit懦 Ba啪ny膷i懦 ir tradicij懦 broliais krik拧膷ionimis 拧v臋sime 沤em臈s jubiliej懦, min臈dami Pasaulin臈s 沤em臈s dienos 寞steigimo 50 met懦 sukakt寞鈥�, 鈥� prid奴r臈 popie啪ius.

艩iame kontekste verta pabr臈啪ti rugs臈jo 1-osios ir spalio 4-osios pasirinkimo reik拧m臋: 拧ios datos atspindi b奴tinyb臋 ekumeni拧kai reaguoti 寞 aplinkos problemas. 2015 rugpj奴膷io 6 dienos lai拧ke, kuriuo buvo 寞steigta Pasaulin臈 maldos u啪 r奴pinim膮si k奴rinija diena Katalik懦 Ba啪ny膷ios kalendoriuje, popie啪ius Pranci拧kus nurod臈, kad 拧i膮 iniciatyv膮 derino su jau egzistuojan膷ia praktika Ortodoks懦 Ba啪ny膷ioje. 

Galima priminti, kad 1989 met懦 rugs臈jo 1-膮j膮 tuometinis Konstantinopolio patriarchas Demetrijus pakviet臈 pirmajai maldos u啪 K奴rinij膮 dien膮. Rugs臈jo 1-oji ortodoks懦 pasaulyje yra pirmoji liturgini懦 met懦 diena. 

Dar pra臈jusio am啪iaus paskutiniame de拧imtmetyje ) pasi奴l臈, kad malda u啪 K奴rinij膮 neapsiribot懦 viena diena ir kad jai b奴t懦 skirtas i拧tisas laikotarpis. 2007 metais ekumenin臈 asambl臈ja Sibiu mieste tam pritar臈 ir rekomendavo min臈ti 鈥濴aik膮 k奴rinijai鈥� iki spalio 4-osios. T膮dien Katalik懦 Ba啪ny膷ioje minima 拧v. Pranci拧kaus Asy啪ie膷io liturgin臈 拧vent臈. 艩io did啪io 拧ventojo pamoksluose meil臈 ir pagarba gamtai darniai dera su meile Dievui. Neatsitiktinai jo 鈥濭iesm臈s k奴rinijai鈥� pirmieji 啪od啪iai: Laudato si鈥�, mi鈥� Signore 鈥� 鈥濨奴k pagarbintas, mano Vie拧patie!鈥� tapo popie啪iaus Pranci拧kaus pavadinimu.

Popie啪iaus Pranci拧kaus pamin臈ta 鈥炁絜m臈s diena鈥�, pirm膮 kart膮 surengta 1970 met懦 baland啪io 22 dien膮 JAV, per kelet膮 de拧imtme膷i懦 tapo pasauliniu rei拧kiniu. Ji yra simbolin臈 拧iuolaikinio aplinkosauginio jud臈jimo gimimo diena. 

沤mogaus laisv臈s problema

Patriarchas Baltramiejus, i拧rinktas Konstantinopolio patriarchato galva 1991 metais, Demetrijaus 寞p臈dinis, nuolatos primena, kad ekologini懦 problem懦 拧aknys yra moralin臈s ir dvasin臈s. Ekologin臈s problemos n臈ra nei拧vengiama ir fatali拧ka tikrov臈, bet 啪mogaus, 啪moni懦 visuomeni懦 elgesio pasekm臈s. Tai jis pakartojo ir 拧iemetin臈je 啪inioje. 

Popie啪ius Pranci拧kus ir patriarchas Baltramiejus

鈥濶audojant mokslo ir technologij懦 teikiam膮 gali膮 i拧ry拧k臈ja 啪mogaus laisv臈s dviprasmyb臈. Mokslas tarnauja gyvenimui, prisideda prie pa啪angos, leid啪ia 寞veikti ligas ir i拧spr臋sti daug kit懦 dalyk懦, iki 拧iol suvokt懦 kaip nepakei膷iami, kuria teigiamas ateities perspektyvas. Vis tik tuo pat metu mokslas suteik臈 啪mogui itin galingas priemones, kuri懦 netinkamas panaudojimas virsta destrukcija鈥�, 鈥� pa啪ymi Baltramiejus, primindamas daugyb臋 prane拧im懦 apie bio寞vairov臈s, augalijos ir gyv奴nijos nykim膮, 啪em臈s, vanden懦 ir oro u啪ter拧im膮. 

Sprendimai v臈luoja

Akivaizdu, kad gamta yra vis懦 bendras g臈ris ir jos i拧saugojimas turi b奴ti vis懦 啪em臈s gyventoj懦 atsakomyb臈. 鈥濪abartinis 啪monijos kategori拧kas imperatyvas yra gyventi negriaunant aplinkos鈥�, 鈥� ra拧o patriarchas. Galima pasid啪iaugti, kad ekologin寞 jautrum膮 demonstruoja daugyb臈 pavieni懦 asmen懦, jud臈jim懦, organizacij懦, grupi懦. Deja, daug taut懦 ir ekonomini懦 subjekt懦, vardan geopolitini懦 ambicij懦 ir ekonomikos autonomijos, nesugeba priimti ir laikytis aplink膮 gerbian膷i懦 sprendim懦, tvirtina, jog aplinkos nykimas t臈ra ekologini懦 jud臈jim懦 kuriama ideologin臈 fikcija, jog gamta sugeb臈s atsinaujinti. Ta膷iau esminis klausimas i拧lieka 鈥� ar ji i拧tvers, kol u啪baigsime nevaisingus gin膷us ir priimsime jau seniai v臈luojan膷ius sprendimus? 

Pagarba aplinkai yra tik臈jimo dalis

Pasak Konstantinopolio patriarcho, tai, kad koronaviruso pandemijos lemt懦 suvar啪ym懦 ir apribojim懦 metu pager臈jo daug ekologini懦 rodikli懦, dar kart膮 寞rodo, jog b奴tent 啪mogaus veikla daro neigiam膮 寞tak膮 aplinkos b奴klei.

B奴tina i拧spr臋sti 拧i膮 prie拧tar膮, kad ekonominis vystymasis netapt懦 ekologiniu ko拧maru. Nebegalima vadovautis vien ekonominiais rodikliais ir nepaisyti ekologini懦 pasekmi懦. Pa啪anga ir vystymasis negali remtis nat奴ralios aplinkos naikinimu. 鈥濫same 寞sitikin臋, kad egzistuoja alternatyvus ekonominio vystymosi ir strukt奴ros kelias鈥�, 鈥� pabr臈啪臈 ortodoks懦 patriarchas. Savo 啪ini膮 jis u啪baig臈 pastaba, kad ekologinis jautrumas n臈ra reakcija 寞 problem膮, ta膷iau esmin臈, visada egzistavusi krik拧膷ioni拧ko tik臈jimo dimensija, kuri膮 dabartin臈 ekologin臈 kriz臈 i拧k臈l臈 寞 pavir拧i懦. Pagarba aplinkai i拧rei拧kiama pagarba K奴r臈jui, o jos naikinimas yra K奴r臈jo 寞啪eidimas, nesuderinamas su krik拧膷ioni拧kos teologijos principais. Tik臈jimas 寞 Krist懦 ir istorinis jo paveldas leid啪ia ne vien suvokti ekologin臋 kriz臋, bet ir tai, kaip ji turi b奴ti sprend啪iama. (RK / Vatican News)