Ekonominis vystymasis neturi tapti ekologiniu ko?maru
Penkios maldos u? Kūrinij? savait?s
Paskutinio rugpjū?io sekmadienio vidudienio susitikime popie?ius Pranci?kus pakviet? vis? kataliki?k? pasaul? rugs?jo 1-?j? min?ti Pasaulin? maldos u? rūpinim?si kūrinija dien?. ?Nuo tos dienos iki spalio 4-osios kartu su kit? Ba?ny?i? ir tradicij? broliais krik??ionimis ?v?sime ?em?s jubiliej?, min?dami Pasaulin?s ?em?s dienos ?steigimo 50 met? sukakt?“, – pridūr? popie?ius.
?iame kontekste verta pabr??ti rugs?jo 1-osios ir spalio 4-osios pasirinkimo reik?m?: ?ios datos atspindi būtinyb? ekumeni?kai reaguoti ? aplinkos problemas. 2015 rugpjū?io 6 dienos lai?ke, kuriuo buvo ?steigta Pasaulin? maldos u? rūpinim?si kūrinija diena Katalik? Ba?ny?ios kalendoriuje, popie?ius Pranci?kus nurod?, kad ?i? iniciatyv? derino su jau egzistuojan?ia praktika Ortodoks? Ba?ny?ioje.
Galima priminti, kad 1989 met? rugs?jo 1-?j? tuometinis Konstantinopolio patriarchas Demetrijus pakviet? pirmajai maldos u? Kūrinij? dien?. Rugs?jo 1-oji ortodoks? pasaulyje yra pirmoji liturgini? met? diena.
Dar pra?jusio am?iaus paskutiniame de?imtmetyje ) pasiūl?, kad malda u? Kūrinij? neapsiribot? viena diena ir kad jai būt? skirtas i?tisas laikotarpis. 2007 metais ekumenin? asambl?ja Sibiu mieste tam pritar? ir rekomendavo min?ti ?Laik? kūrinijai“ iki spalio 4-osios. T?dien Katalik? Ba?ny?ioje minima ?v. Pranci?kaus Asy?ie?io liturgin? ?vent?. ?io did?io ?ventojo pamoksluose meil? ir pagarba gamtai darniai dera su meile Dievui. Neatsitiktinai jo ?Giesm?s kūrinijai“ pirmieji ?od?iai: Laudato si’, mi’ Signore – ?Būk pagarbintas, mano Vie?patie!“ tapo popie?iaus Pranci?kaus pavadinimu.
Popie?iaus Pranci?kaus pamin?ta ??em?s diena“, pirm? kart? surengta 1970 met? baland?io 22 dien? JAV, per kelet? de?imtme?i? tapo pasauliniu rei?kiniu. Ji yra simbolin? ?iuolaikinio aplinkosauginio jud?jimo gimimo diena.
?mogaus laisv?s problema
Patriarchas Baltramiejus, i?rinktas Konstantinopolio patriarchato galva 1991 metais, Demetrijaus ?p?dinis, nuolatos primena, kad ekologini? problem? ?aknys yra moralin?s ir dvasin?s. Ekologin?s problemos n?ra nei?vengiama ir fatali?ka tikrov?, bet ?mogaus, ?moni? visuomeni? elgesio pasekm?s. Tai jis pakartojo ir ?iemetin?je ?inioje.
?Naudojant mokslo ir technologij? teikiam? gali? i?ry?k?ja ?mogaus laisv?s dviprasmyb?. Mokslas tarnauja gyvenimui, prisideda prie pa?angos, leid?ia ?veikti ligas ir i?spr?sti daug kit? dalyk?, iki ?iol suvokt? kaip nepakei?iami, kuria teigiamas ateities perspektyvas. Vis tik tuo pat metu mokslas suteik? ?mogui itin galingas priemones, kuri? netinkamas panaudojimas virsta destrukcija“, – pa?ymi Baltramiejus, primindamas daugyb? prane?im? apie bio?vairov?s, augalijos ir gyvūnijos nykim?, ?em?s, vanden? ir oro u?ter?im?.
Sprendimai v?luoja
Akivaizdu, kad gamta yra vis? bendras g?ris ir jos i?saugojimas turi būti vis? ?em?s gyventoj? atsakomyb?. ?Dabartinis ?monijos kategori?kas imperatyvas yra gyventi negriaunant aplinkos“, – ra?o patriarchas. Galima pasid?iaugti, kad ekologin? jautrum? demonstruoja daugyb? pavieni? asmen?, jud?jim?, organizacij?, grupi?. Deja, daug taut? ir ekonomini? subjekt?, vardan geopolitini? ambicij? ir ekonomikos autonomijos, nesugeba priimti ir laikytis aplink? gerbian?i? sprendim?, tvirtina, jog aplinkos nykimas t?ra ekologini? jud?jim? kuriama ideologin? fikcija, jog gamta sugeb?s atsinaujinti. Ta?iau esminis klausimas i?lieka – ar ji i?tvers, kol u?baigsime nevaisingus gin?us ir priimsime jau seniai v?luojan?ius sprendimus?
Pagarba aplinkai yra tik?jimo dalis
Pasak Konstantinopolio patriarcho, tai, kad koronaviruso pandemijos lemt? suvar?ym? ir apribojim? metu pager?jo daug ekologini? rodikli?, dar kart? ?rodo, jog būtent ?mogaus veikla daro neigiam? ?tak? aplinkos būklei.
Būtina i?spr?sti ?i? prie?tar?, kad ekonominis vystymasis netapt? ekologiniu ko?maru. Nebegalima vadovautis vien ekonominiais rodikliais ir nepaisyti ekologini? pasekmi?. Pa?anga ir vystymasis negali remtis natūralios aplinkos naikinimu. ?Esame ?sitikin?, kad egzistuoja alternatyvus ekonominio vystymosi ir struktūros kelias“, – pabr??? ortodoks? patriarchas. Savo ?ini? jis u?baig? pastaba, kad ekologinis jautrumas n?ra reakcija ? problem?, ta?iau esmin?, visada egzistavusi krik??ioni?ko tik?jimo dimensija, kuri? dabartin? ekologin? kriz? i?k?l? ? pavir?i?. Pagarba aplinkai i?rei?kiama pagarba Kūr?jui, o jos naikinimas yra Kūr?jo ??eidimas, nesuderinamas su krik??ioni?kos teologijos principais. Tik?jimas ? Krist? ir istorinis jo paveldas leid?ia ne vien suvokti ekologin? kriz?, bet ir tai, kaip ji turi būti sprend?iama. (RK / Vatican News)
