蜜桃交友

Galima pamin臈ti, kad 拧ios akademijos i拧takos 鈥� 1695 metais Rafaelio Cosimo Girolami, artimo kardinolo Giuseppe Renato Imperiali bendradarbio, 寞steigtas diskusij懦 klubas. Kardinolas G. R. Imperiali buvo plataus kult奴rinio akira膷io 啪mogus, bibliofilas, sukaup臋s vien膮 i拧 did啪iausi懦 ir geriausi懦 savo laikme膷io bibliotek懦, kurios durys buvo atviros ir kitiems. R. C. Girolami, taip pat b奴simas kardinolas, sub奴r臈 grup臋 tyrin臈toj懦, kurie nuosekliai dom臈josi Ba啪ny膷ios ir tik臈jimo ties懦 istorija bei reguliariai susirinkdavo kardinolo Imperiali b奴stin臈je. 艩iai spontani拧kai ir neformalaus pob奴d啪io iniciatyvai pelnius ger膮 reputacij膮, 1718 metais popie啪ius Klemensas XI patvirtino jos statutus ir ji 寞gijo Popie啪i拧kosios akademijos pavidal膮. Jo 寞p臈dinis Benediktas XIII 1726 metais skyr臈 nuolatin寞 finansavim膮, o pa膷i膮 Akademij膮 padar臈 integralia 艩ventojo Sosto dalimi, glaud啪iai dirban膷ia su kitomis jo institucijomis.

Savaime suprantama, per daugiau nei trejet膮 am啪i懦 Popie啪i拧koji teologijos akademija, jos u啪daviniai ir misija ne kart膮 buvo atnaujinti Paskutin寞 kart膮 鈥� 2023 metais popie啪iaus Pranci拧kaus lai拧ku Ad theologiam promovendam. Juo buvo patvirtintas naujas Akademijos statutas ir pateiktos naujos gair臈s.

鈥濼eologijos vystymas ateityje negali apsiriboti abstrak膷iu praeities formuli懦 ir schem懦 kartojimu. Pa拧aukta prana拧i拧kai ai拧kinti dabart寞 ir Aprei拧kimo 拧viesoje 寞啪velgti naujus ateities kelius, teologija turi apsvarstyti gilias kult奴rines permainas, suvokdama, kad tai, k膮 patiriame, yra ne tik permain懦 epocha, bet ir naujos epochos at臈jimas鈥�, 鈥� pa啪ym臈jo popie啪ius Pranci拧kus.

Popie啪ius pabr臈啪臈, kad negalime apsiriboti 鈥瀟eologija prie ra拧omojo stalelio鈥�. Mums reikia teologijos, kuri 寞ne拧a pokyt寞, kuria kult奴r膮, neu啪sidaro savyje, pasmerkdama save izoliacijai ir nereik拧mingumui, bet s膮veikauja su 啪moni懦 ir j懦 bendruomeni懦 kontekstais, su kitomis disciplinomis. Vienas i拧 svarbiausi懦 teologijos u啪davini懦 yra puosel臈ti i拧minties matmen寞, kuris papildyt懦 mokslin寞 啪inojim膮 ir pad臈t懦 asmenims egzistenciniuose ir prasm臈s klausimuose.         

Daug popie啪iaus lai拧ko akcent懦 pakartojo ir arkivyskupas Edgaras Peña Parra, link臈damas, kad naujas statutas ir nauja b奴stin臈 i拧 ties懦 tapt懦 nauja Popie啪i拧kosios teologijos akademijos veiklos etapo prad啪ia. Akademijos narius jis ragino remtis visos Romos Kurijos konstitucijos Praedicate Evangelium perspektyva, raginan膷ia visas 艩ventojo Sosto institucijas perm膮styti save misijos ir evangelizavimo 拧viesoje. Taip pat remtis sinodi拧kumo stiliumi, kuris yra izoliavimosi ir abstraktumo prie拧ingyb臈, nes vertina vis懦 ind臈l寞. Konkre膷iai 鈥� tai geografi拧kai ir kult奴ri拧kai 寞vairesn臈 Akademijos nari懦 sud臈tis, didesnis pasaulie膷i懦, vyr懦 ir moter懦, 寞sitraukimas 寞 jos darbus.   

鈥濸o trij懦 拧imt懦 Ap拧vietos met懦 nebesame 寞prat臋 manyti, kad tik臈jimas yra tikras 啪inojimas. Ateities teologija turi tai gerai paai拧kinti ir pad臈ti suprasti, jog tik臈jimas yra 鈥瀟ikrov臈s suvokimas鈥�, nes Kristaus 拧viesoje 寞manoma i拧pl臈toti toki膮 pasaulio ir gyvenimo samprat膮, kuri neatsisako nieko, kas autenti拧kai 啪mogi拧ka. Prie拧ingai, suteikia egzistencijai meil臈s prieskon寞, leid啪iant寞 visiems vyrams ir moterims susitikti su Tiesa, kuri gelbsti, atperka, i拧laisvina i拧 blogio ir bet kokios vergijos, vidin臈s ir i拧orin臈s鈥�, 鈥� sak臈 arkivyskupas E. Peña Parra. Juk teologija, primin臈 jis, yra 鈥瀒ntelektuali meil臈s kantryb臈鈥�, kaip yra pasak臋s dominikon懦 teologas Marie-Dominique Chenu arba, palaimintojo Antonio Rosmini 啪od啪iais, 鈥瀒ntelektuali meil臈 forma鈥�. (RK / Pope)